SVEIKIAU.LTJautiena
Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.
Jautiena yra puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis. Joje gausu vitamino B6, vitamino B12, cinko, niacino, cholino ir geležies. Tačiau ją reikia valgyti saikingai, nes jautiena – raudona mėsa, o tai reiškia, kad per didelis jos vartojimas didina širdies ligų ir vėžio riziką.
Jautiena – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 250 kcal
Angliavandeniai – 14 g
Baltymai – 26 g
Riebalai – 15 g
Mononesotieji riebalai – 7 g
Polinesotieji riebalai – 0,5 g
Sotieji riebalai – 6 g
Cholesterolis – 88 mg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 180 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 5 380 µg
Vitaminas B4 (cholinas) – 82 400 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 660 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 380 µg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 2,6 μg
Cinkas – 6 mg
Fosforas – 198 mg
Geležis – 2,5 mg
Kalis – 318 mg
Magnis – 21 mg
Natris – 72 mg
Selenas – 22 µg
Kiauliena
Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.
Vištienos šlaunelės
Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.
Vištienos krūtinėlė
Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.
Vištiena
Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.
Riebalai ir jų rūšys
Riebalai sudaro kūno ląsteles ir yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip baltymai ir angliavandeniai. Jei organizmui trūksta riebalų, gali pasireikšti ir vitaminų A, D, E ir K trūkumas, nes tai riebaluose tirpūs vitaminai ir riebalai yra būtini jų įsisavinimui.
Silkė
Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti.
Lašiša
Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.
Ešerys
Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.
Krevetės
Krevetės yra labai mėgstamos visame pasaulyje. Jas galima virti, kepti keptuvėje arba ant grotelių. Jomis gardinamos sriubos ir troškiniai. Krevečių galvos ir kiautai taip pat naudojami maistui, iš jų gaminami sultiniai žuvies patiekalams. Šios jūrų gėrybės pasižymi gaiviu, lengvai salstelėjusiu skoniu.
Moliuskai
Moliuskai yra labai universalios jūros gėrybės. Jų mėsa naudojama maistui, o perlai ir kriauklės – papuošalams ir perlamutrui gaminti. Dauguma jų valgomi kepti, virti ar troškinti, tačiau kai kurie moliuskai, pavyzdžiui, midijos ir austrės, dažniausiai patiekiami žali.