SVEIKIAU.LTKokios yra maistinės medžiagos?
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.
Maistinės medžiagos skirstomos į makroelementus ir mikroelementus. Makroelementų organizmui reikia dideliais kiekiais. Jie apima angliavandenius, baltymus, riebalus ir vandenį. Angliavandeniai veikia kaip pagrindinis energijos šaltinis, suteikiantis kūnui jėgų kasdienei veiklai. Baltymai yra nepamainoma „statybinė medžiaga“, atsakinga už raumenų, kaulų ir audinių regeneraciją. Riebalai užtikrina energijos atsargas ir padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Vanduo perneša deguonį ir kitas maistines medžiagas į ląsteles, šalina atliekas bei reguliuoja kūno temperatūrą. Kita vertus, mikroelementai – vitaminai ir mineralai – reikalingi nedideliais kiekiais, tačiau yra būtini sklandžiai organizmo veiklai.
Maistinės medžiagos taip pat būna pakeičiamos ir nepakeičiamos. Pakeičiamas medžiagas, jei turi pakankamai tinkamų žaliavų, organizmas sugeba pasigaminti pats. O nepakeičiamų reikia gauti su maistu. Prie tokių medžiagų priskiriamos devynios esminės aminorūgštys: fenilalaninas, histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas, valinas. Taip pat vanduo, mineralai, dauguma vitaminų, omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys.
Maistinės medžiagos randamos įvairiuose maisto produktuose. Vaisiai ir daržovės yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis, o grūdiniai produktai aprūpina mus energija. Tuo tarpu mėsoje, žuvyje ar ankštiniuose produktuose gausu baltymų, reikalingų raumenų ir audinių atstatymui.
Kaip argininas gali pagerinti sveikatą?
Argininas, dar žinomas kaip L-argininas – tai viena iš pusiau nepakeičiamų aminorūgščių, dalyvaujančių įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant kreatino gamybą. Ši aminorūgštis dažnai vadinama baltymų „statybine medžiaga“, tačiau jos nauda yra daug platesnė nei vien tik baltymų sintezė.
Rauginti kopūstai – nauda virškinimui ir imunitetui
Rauginti kopūstai – tai natūralūs probiotikai. Šių daržovių fermentacijos metu susidaro naudingi mikroorganizmai, padedantys palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme.
Kaip veikia virškinimo sistema?
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.
Flavonoidai – kas tai?
Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Kuo ypatingos žmogaus kepenys?
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.
Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatai
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai teka per kūną. Šis procesas yra būtinas, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų mūsų organus ir audinius. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Pavyzdžiui, 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimas.
Kuo naudingi lęšiai?
Lęšiai – ankštiniai augalai, pasižymintys aukšta maistine verte. Jie puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl yra itin vertinami vegetariškoje ir veganiškoje mityboje.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, yra lėtinė liga, kuri paveikia organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Ši liga atsiranda, kai kasa nepagamina pakankamai insulino arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti pagaminto insulino. Insulinas – tai hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai kaip energijos šaltinis. Insulino trūkumas arba jo neveiksmingumas gali gerokai padidinti gliukozės koncentracija kraujyje, o tai ilgainiui gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Ar maisto papildai naudingi?
Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti kasdienę mitybą ir aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurių galbūt trūksta dėl nepakankamos arba nesubalansuotos mitybos. Tai gali būti vitaminai, mineralai, aminorūgštys, augaliniai ekstraktai, riebalų rūgštys ar kitos naudingos medžiagos. Papildai gali pagerinti sveikatą, padidinti energijos lygį, sustiprinti imunitetą ar padėti pasiekti konkrečius tikslus, pavyzdžiui, sporto srityje.