SVEIKIAU.LTNaujausi straipsniai
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.
Kokios yra maistinės medžiagos?
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.
Kaip argininas gali pagerinti sveikatą?
Argininas, dar žinomas kaip L-argininas – tai viena iš pusiau nepakeičiamų aminorūgščių, dalyvaujančių įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant kreatino gamybą. Ši aminorūgštis dažnai vadinama baltymų „statybine medžiaga“, tačiau jos nauda yra daug platesnė nei vien tik baltymų sintezė.
Rauginti kopūstai – nauda virškinimui ir imunitetui
Rauginti kopūstai – tai natūralūs probiotikai. Šių daržovių fermentacijos metu susidaro naudingi mikroorganizmai, padedantys palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme.
Kaip veikia virškinimo sistema?
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.
Flavonoidai – kas tai?
Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Kuo ypatingos žmogaus kepenys?
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Pupelės – baltymų šaltinis
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Kaip atpažinti skydliaukės hipotirozę?
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Kalorijos: ką būtina žinoti?
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Kam organizmui reikalingas silicis?
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Žuvis ir sveika mityba – neatsiejami dalykai
Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Kodėl svarbus tinkamas omega-3 ir omega-6 santykis?
Omega-6, arba linolo rūgštis, yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pats jų pasigaminti negali, todėl jas turime gauti su maistu. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys – gerieji riebalai yra būtini ląstelių struktūrai ir normaliam kūno funkcionavimui.
Kas yra osteoporozė?
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuomet pasireiškia kaulų retėjimas. Kaulai tampa trapūs ir lengvai pažeidžiami. Net menkiausias kritimas ar smūgis gali baigtis lūžiu, nors sveiki kaulai tokią traumą atlaikytų.
Kardio treniruotės – nauda ne tik širdžiai
Kardio treniruotės – tai fizinio aktyvumo forma, kurioje dirbama dideliu intensyvumu, didinant širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Šio tipo treniruotės apima tokias veiklas kaip bėgimas, dviračio minimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir daugelį kitų, padedančių lavinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Triptofanas – kas tai?
Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kurios mūsų organizmas negali pasigaminti pats, todėl ją turime gauti su maistu. Ši aminorūgštis itin svarbi tinkamai nervų sistemos veiklai ir geros nuotaikos palaikymui.
Kuo vertingi ir kuo pavojingi rudieji ryžiai?
Rudieji ryžiai, arba pilno grūdo ryžiai – tai visaverčiai grūdai, turintys teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Šie ryžiai nėra apdorojami, todėl nuo jų nepašalinamas sėlenų sluoksnis, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų, mineralų bei vitaminų. Būtent dėl šios priežasties nevalyti ryžiai savo maistine verte gerokai lenkia baltuosius ryžius.
ABO kraujo grupės
Kraujo grupės – tai mūsų kraujo klasifikacija, pagrįsta unikaliais žymekliais, vadinamais antigenais – specifiniais baltymais, esančiais eritrocitų paviršiuje. Šie antigenai, kuriuos paveldime iš savo tėvų, lemia mūsų kraujo grupę ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų imunitete.
Kodėl svarbu palaikyti tinkamą organizmo pH?
PH – tai skalė, kuri matuoja, ar kažkoks skystis yra rūgštinis, neutralus ar šarminis. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 14: jei pH yra mažesnis nei 7, tai reiškia, kad medžiaga yra rūgštinė, jei 7 – neutrali, o jei didesnis nei 7 – šarminė. Mūsų organizmas stengiasi palaikyti tam tikrą pH lygį įvairiose kūno vietose, kad visi procesai vyktų tinkamai.
Kada fluoras naudingas, o kada ne?
Fluoras – tai mikroelementas, natūraliai randamas vandenyje, dirvožemyje ir kai kuriuose maisto produktuose, tokiuose kaip juoda arbata, kava, lašiša, menkė, silkė ir graikiniai riešutai. Nors mūsų organizmui jo reikia nedideliais kiekiais, šis mineralas atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant dantų ir kaulų sveikatą.
Kalakutiena ir jos poveikis sveikatai
Kalakutiena yra vienas iš sveikiausių baltymų šaltinių, dažnai naudojamas sveikoje mityboje. Ši mėsa turi mažai riebalų ir kalorijų, todėl puikiai tinka tiems, kurie siekia numesti svorio ar sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kasdien būtinas vitaminas – B1
Vitaminas B1, dar žinomas kaip tiaminas – tai gyvybiškai svarbus vitaminas. Jis padeda organizmui angliavandenius paversti energija, todėl yra esminis tinkamam smegenų ir raumenų funkcionavimui. Be jo mūsų kūnas negalėtų efektyviai panaudoti maisto kaip energijos šaltinio.
Kuo ypatingos mūsų ląstelės?
Ląstelės yra mažiausios gyvos mūsų kūno dalys. Šios dalys, tarsi statybiniai blokai, sudaro audinius, o audiniai – organus, kurie atlieka įvairias, organizmui gyvybiškai svarbias funkcijas.
Kam žmogui reikalingi mineralai?
Mineralai, arba mineralinės medžiagos, yra būtini visoms gyvybės formoms, įskaitant žmones. Jie yra tarsi statybinė medžiaga, iš kurios sudarytos mūsų kūno dalys. Mineralai – kaulų, dantų, raumenų, kraujo ir nervų ląstelių pagrindas.
Ką verta žinoti apie bolivinę balandą?
Bolivinė balanda, dar žinoma kaip kvinoja, kinva arba kynva – tai supermaistas, kilęs iš Pietų Amerikos Andų kalnų. Ji išsiskiria dideliu baltymų kiekiu bei aprūpina organizmą visomis devyniomis būtiniausiomis aminorūgštimis, kurios dažniausiai randamos tik gyvūninės kilmės produktuose, todėl yra nepakeičiama vegetarų ir veganų mityboje. Be to, bolivinės balandos sėklos neturi glitimo bei yra puikus skaidulų šaltinis, gerinantis virškinimą ir mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje.
Kada reikia atlikti organizmo detoksikaciją?
Detoksikacija yra natūralus procesas, kurio metu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos – toksinai. Šie toksinai gali patekti į mūsų kūną su vaistais, maistu, vandeniu, oru, taip pat susidaryti pačiame organizme dėl streso ir metabolizmo procesų. Nors mūsų kūnas turi natūralias detoksikacijos sistemas – kepenis, inkstus, odą ir žarnyną, kartais gali prireikti papildomų priemonių, kad organizmas galėtų efektyviau pašalinti toksinus.
Kas yra DNR?
DNR (deoksiribonukleorūgštis) – tai molekulė, kuri saugo mūsų genetinę informaciją. Ji randama beveik kiekvienoje ląstelėje, išskyrus tas, kuriose nėra branduolio, pavyzdžiui, eritrocituose.
Gyvsidabris maiste
Gyvsidabris – sunkusis metalas, itin toksiškas ir pavojingas sveikatai. Jis kaupiasi vandenyse dėl pramoninės taršos ir patenka į mūsų organizmą su maistu, ypač valgant žuvį.
Kodėl verta valgyti sardines?
Sardinė – maža, maistinga ir lengvai virškinama žuvis, dažnai naudojama sveikos mitybos racione. Joje gausu baltymų, reikalingų raumenų ir audinių regeneracijai.
Gliukozė – gyvybiškai svarbus cukrus
Gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizmui. Tai viena iš cukrų formų, gaunama iš angliavandenių turinčio maisto, tokio kaip grūdai, vaisiai ir daržovės. Organizmas šiuos angliavandenius suskaido į gliukozę, kuri krauju transportuojama į ląsteles, kur paverčiama energija, reikalinga visoms organizmo funkcijoms – nuo kvėpavimo iki raumenų judėjimo.
Molibdenas ir jo poveikis organizmui
Molibdenas – tai mikroelementas, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus kūne. Nors organizmui jo reikia labai mažais kiekiais, šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas.
Kas yra fermentai ir kokia jų paskirtis?
Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.
Kuo naudingi linų sėmenys?
Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Už ką atsakingi skydliaukės hormonai?
Skydliaukės hormonai yra svarbūs endokrininės sistemos komponentai, atsakingi už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą. Pagrindiniai skydliaukės hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kontroliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno temperatūrą. Jie gaminami iš aminorūgšties tirozino skydliaukėje, stambiame drugelio formos organe, esančiame priekinėje kaklo dalyje.
Kreatinas – kas tai?
Kreatinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina pats organizmas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, ypač tas, kurios sunkiai dirba. Kreatino daugiausia randama raumenyse, tačiau jo taip pat yra smegenyse ir kituose organuose.
Ar avižos yra sveikas maistas?
Avižos – vieni seniausių ir maistingiausių grūdų, kuriuos žmogus naudoja maistui. Jie pasižymi unikalia maistine verte, yra lengvai virškinami ir teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų.
Kam reikalingas hemoglobinas kraujyje?
Hemoglobinas yra baltymas, randamas eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti anglies dioksidą iš ląstelių atgal į plaučius.
Manganas – nauda smegenims
Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio žmogaus organizmui reikia labai mažais kiekiais. Jis padeda mūsų kūnui apdoroti daug svarbių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, aminorūgštys ir cholesterolis. Šis mineralas taip pat prisideda prie kaulų formavimosi, stiprina sąnarius ir padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, veikdamas kaip antioksidantas.
Kodėl į mitybą reikėtų įtraukti kardžuvę?
Kardžuvė, dar vadinama durklažuve – tai didelė žuvis, pasižyminti unikaliu skoniu ir aukšta maistine verte. Ji turi didelį baltymų kiekį, todėl yra populiarus pasirinkimas tarp sportuojančių ar sveikai besimaitinančių žmonių. Ši žuvis gana mėsinga, o skonis – švelnus, šiek tiek salstelėjęs, todėl tinka įvairiems patiekalams gaminti.
Paslaptingieji gilieji raumenys
Gilieji raumenys – mūsų kūno pamatas. Tai raumenų grupė, esanti giliai po paviršiniais raumenimis. Jie nėra matomi iš išorės, tačiau atlieka labai svarbų vaidmenį kūno stabilumui ir laikysenai. Šie raumenys dažniausiai dirba kartu su stuburo, dubens ir pilvo raumenimis, užtikrindami taisyklingą kūno padėtį.
Kas yra nitratai maiste?
Nitratai – tai natūralios medžiagos, randamos daugelyje augalų, ypač daržovėse, ir yra būtinos jų augimui. Tačiau nitratų poveikis žmonėms gali būti dvejopas – tiek naudingas, tiek žalingas.
Ar tikrai riebus maistas yra kenksmingas?
Riebus maistas dažnai siejamas su sveikatos problemomis, tačiau riebalai yra svarbi mūsų mitybos dalis. Jie suteikia energijos, padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus bei dalyvauja hormonų gamyboje. Vis dėlto labai svarbu rinktis tinkamus riebalus.
Kaip fitnesas gali pagerinti sveikatą?
Fitnesas arba lengvasis kultūrizmas – tai sporto šaka, kurioje derinami jėgos pratimai ir kardio treniruotės, siekiant patobulinti kūno linijas. Skirtingai nuo profesionalaus kultūrizmo, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas raumenų masės auginimui ir dalyvavimui varžybose, fitneso treniruotės leidžia pasiekti estetiškesnių rezultatų, atliekant įvairius pratimus su mažesniais svoriais ir specializuotais treniruokliais. Kas ne tik padeda stiprinti raumenis, bet ir didina ištvermę, gerina laikyseną bei sveikatą.
Kodėl pistacijos yra sveikas užkandis?
Pistacijos – tai ne tik skanus, bet ir sveikas užkandis, turintis didelę maistinę vertę. Šie riešutai yra puikus skaidulų, sveikųjų riebalų ir baltymų šaltinis, padedantis ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Sausrai atsparus pistacijų medis daugiausiai auginamas šiltuose regionuose, tokiuose kaip Iranas, JAV, Turkija, Sirija ir Kinija. Šio medžio vaisiai yra raudoni, o viduje slypi didelis kauliukas – pistacija.
Kas stiprina nervų sistemą?
Nervų sistema yra sudėtingas mūsų kūno tinklas, kuris perduoda signalus tarp smegenų ir kitų kūno dalių. Ji kontroliuoja beveik viską, nuo kvėpavimo ir širdies ritmo iki judesių bei emocijų.
Kas yra anemija?
Anemija – tai kraujo liga, kai kraujyje sumažėja hemoglobino arba eritrocitų, kurie perneša deguonį į audinius, kiekis. Pagrindiniai anemijos, dar vadinamos mažakraujyste, požymiai yra nuolatinis nuovargis, išbalęs veidas, galvos svaigimas, padidėjęs širdies ritmas ir dusulys. Žmogus gali jaustis silpnas ir neturėti energijos, o sunkesniais atvejais gali atsirasti širdies veiklos sutrikimai. Anemijos simptomai dažniausiai pasireiškia tik ligai progresuojant.
Kam mums reikalingi eritrocitai?
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai – svarbiausios kraujo sudedamosios dalys. Šios ląstelės yra atsakingos už deguonies transportavimą iš plaučių į kūno audinius bei anglies dioksido pašalinimą iš organizmo. Be jų organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti, nes kitos ląstelės negautų reikiamo deguonies.
Pagrindiniai mikroelementai ir jų funkcijos
Mikroelementai yra būtini mineralai, be kurių mūsų kūnas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Nors šių medžiagų mums reikia labai mažais kiekiais, jų vaidmuo organizme yra gyvybiškai svarbus. Mikroelementai dalyvauja daugelyje svarbių procesų: nuo energijos gamybos iki imuniteto stiprinimo.
Kuo ypatingas tunas?
Tunas yra labai populiari žuvis ant daugelio žmonių stalo dėl savo švelnaus skonio ir maistinės vertės. Tai puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, padedantis formuoti raumenis ir atkurti kūno audinius.
Kokią žalą sveikatai kelia pesticidai?
Pesticidai yra cheminės medžiagos, naudojamos apsaugoti augalus nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. Nors jie padeda užauginti didesnį derlių, gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui.
Antikūnai – mūsų organizmo saugotojai
Antikūnai, dar žinomi kaip imunoglobulinai, yra ypatingi baltymai, kuriuos mūsų organizmas gamina kaip atsaką į svetimas medžiagas, tokias kaip virusai ir bakterijos. Jie yra imuniteto dalis, padedanti kovoti su infekcijomis ir apsauganti kūną nuo pavojingų mikroorganizmų.
Kas yra kobaltas ir kodėl jis toks svarbus?
Kobaltas yra svarbus mikroelementas, kurio mums reikia labai mažais kiekiais. Viena pagrindinių jo funkcijų – padėti gaminti vitaminą B12, kuris dalyvauja daugelyje svarbių procesų, vykstančių mūsų organizme.
Nuo kokių negalavimų apsaugo vitaminas B6?
Vitaminas B6 (piridoksinas) – vandenyje tirpstantis B grupės vitaminas, ypač svarbus nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Kartu su folio rūgštimi jis užtikrina optimalų organizmo funkcionavimą ir vystymąsi. Piridoksinas dalyvauja daugybėje procesų, įskaitant neurotransmiterių, būtinų normaliai smegenų veiklai ir nuotaikos reguliavimui, gamybą. Šis vitaminas taip pat svarbus baltymų, riebalų ir angliavandenių apdorojimui, todėl jo trūkumas gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
Kaip sunkieji metalai veikia organizmą?
Sunkieji metalai – tai natūraliai gamtoje randamos medžiagos. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, kobaltas, varis, manganas, molibdenas, vanadis, stroncis ir cinkas, yra būtini žmogaus organizmui, tačiau tik labai mažais kiekiais, kitaip jie tampa žalingi. Kiti sunkieji metalai, tokie kaip švinas, gyvsidabris, kadmis ir arsenas yra itin pavojingi ir net nedidelis jų kiekis gali sutrikdyti hormonų veiklą ir sukelti rimtas ligas.
Pilatesas – kas tai?
Pilatesas – tai populiari mankštos sistema, sukurta XX a. pradžioje vokiečio Džozefo Pilateso, kuris aplinkinius stebino savo jaunatvišku kūnu net ir būdamas 70 metų. Ši technika, orientuota į kūno ir proto harmoniją, stiprina raumenis, didina ištvermę, gerina lankstumą ir pusiausvyrą. Kiekvienas judesys atliekamas kontroliuojant kvėpavimą ir sutelkiant dėmesį į taisyklingą laikyseną. Pilateso treniruotės dažnai naudojamos reabilitacijai po traumų.
Kodėl Pekino kopūstas toks populiarus Azijos virtuvėje?
Pekino kopūstas arba kininis kopūstas – tai iš Kinijos kilusi daržovė. Jo svoris paprastai svyruoja nuo 1 iki 3 kg. Pekino kopūsto lapai yra traškūs, sultingi, o skonis – švelnesnis nei kitų rūšių kopūstų, maloniai gaivus, šiek tiek salstelėjęs, kartais lengvai aštrus.
Kada trigliceridai kelia pavojų?
Trigliceridai yra svarbūs riebalai, kuriuos organizmas kaupia kaip energijos atsargas. Kai suvalgome daugiau nei reikia, perteklinė energija paverčiama trigliceridais ir saugoma riebaliniuose audiniuose. Vėliau, kai organizmui trūksta maisto ar prireikia papildomos energijos, jis gali panaudoti šias atsargas kaip energijos šaltinį.
Korėjietiškas Kimchi – vienas sveikiausių maistų
Kimchi yra tradicinis korėjietiškas fermentuotas patiekalas, pasižymintis aštriu, rūgščiu ir šiek tiek saldžiu skoniu. Pagrindinis jo ingredientas – Pekino kopūstai, tačiau dažnai naudojami ir ridikai, svogūnų laiškai, agurkai bei kitos daržovės. Šis patiekalas yra vienas iš pagrindinių Korėjos virtuvės elementų ir gali būti patiekiamas tiek kaip garnyras, tiek kaip pagrindinio valgio dalis.
Kokius privalumus sveikatai turi kurkuminas?
Kurkuminas yra ryškiai geltonas natūralus pigmentas, randamas ciberžolės šaknyse ir stiebuose, suteikiantis šiam augalui jo būdingą ryškiai oranžinę spalvą. Ši medžiaga gerai žinoma dėl savo priešuždegiminių savybių, todėl dažnai naudojama Indijos tradicinėje medicinoje įvairioms uždegiminėms ligoms, tokioms kaip artritas ir uždegiminės žarnyno ligos, gydyti. Be to, jis gali padėti slopinti vėžinių ląstelių augimą ir plitimą bei skatinti jų sunaikinimą.
Kuo pavojingas per didelis homocisteinas?
Homocisteinas yra aminorūgštis, kurią mūsų organizmas gamina kaip metionino – kitos aminorūgšties, šalutinį produktą. Sveikame kūne homocisteinas yra paverčiamas kitomis medžiagomis. Tačiau, sutrikus tam tikriems procesams, jo kiekis kraujyje gali padidėti ir sukelti pavojų sveikatai. Padidėjęs homocisteino lygis yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ar insultas, rizika.
Kam reikalinga folio rūgštis?
Folio rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas B9, yra vandenyje tirpus vitaminas. Ji dalyvauja baltymų apykaitoje bei augimo ir vystymosi procesuose. Taip pat padeda organizmui kurti naujas ląsteles ir yra svarbi eritrocitų gamyboje. Šis B grupės vitaminas ypač reikalingas moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Kas yra inulinas ir kokia jo nauda?
Inulinas yra natūrali skaidulinė medžiaga, dažnai randama augaluose, ypač šaknyse ir gumbavaisiuose, tokiuose kaip cikorijos, topinambai, artišokai, svogūnai ir česnakai. Ši skaidula yra labai vertinga dėl savo teigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Ji veikia kaip prebiotikas – medžiaga, kuri maitina gerąsias žarnyno bakterijas, tokias kaip bifidobakterijos ir laktobacilos, kurios padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą.
Greitas maistas – žala sveikatai
Greitas maistas (angl. fast food) yra greitai paruošiama ir lengvai prieinama maisto rūšis. Paprastai tai reiškia maistą, pagamintą iš iš anksto paruoštų ingredientų, kad būtų galima greitai patiekti klientams. Greito maisto restoranai dažniausiai specializuojasi gaminant tokius patiekalus kaip mėsainiai, picos, bulvytės fri, vištienos sparneliai, sumuštiniai, kebabai, tako, dešrainiai, kibinai ir čeburekai.
Faktai apie jogą
Joga – tai senovinė praktika, kilusi iš Indijos, kuri apjungia fizinius pratimus, kvėpavimo technikas ir meditaciją. Atliekant jogą, dėmesys skiriamas kūno ir proto harmonijai, siekiant sukurti vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Pratimai atliekami lėtai, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, o tai padeda sumažinti įtampą ir stresą.
Kodėl kankina nemiga?
Nemiga yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių visame pasaulyje. Tai miego sutrikimas, kai žmogui sunku užmigti, kamuoja dažnas prabudinėjimas naktį arba pabudęs jaučiasi nepailsėjęs. Nemiga gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo to, kiek laiko ji trunka ir kaip dažnai pasikartoja.
E maisto priedai – kas tai?
Maisto priedai – tai natūralios arba sintetinės medžiagos, dedamos į maisto produktus, kad pagerintų jų skonį, išvaizdą, tekstūrą ar prailginti jų galiojimo laiką. Jie gali būti naudojami kaip dažikliai, konservantai, saldikliai, tirštikliai ir kt. Nors dauguma maisto priedų yra saugūs ir patvirtinti naudojimui, kai kurie gali sukelti alergines reakcijas ar kitas sveikatos problemas, ypač žmonėms su padidėjusiu jautrumu.
Antioksidantai ir jų įtaka organizmui
Antioksidantas – tai medžiaga, kuri padeda apsaugoti mūsų kūną nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios gali pažeisti ląsteles ir sukelti įvairias ligas, tokias kaip vėžys, širdies ligos ar priešlaikinis senėjimas. Antioksidantai veikia kaip skydas, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmą nuo jų daromos žalos.
Beta karotenas – nauda ne tik akims
Beta karotenas arba beta karotinas yra ryškiai oranžinis pigmentas, kurio gausu oranžinės spalvos vaisiuose bei daržovėse, tokiuose kaip morkos, moliūgai ar paprikos. Tačiau jo taip pat galima rasti ir žaliose lapinėse daržovėse, pvz,. špinatuose ir brokoliuose. Šis pigmentas ne tik suteikia spalvą daržovėms ir vaisiams, bet ir yra svarbus antioksidantas mūsų sveikatai.
Kaip susidaro toksinai organizme?
Toksinai yra nuodingos medžiagos, kurios gali patekti į mūsų organizmą iš aplinkos arba susidaryti dėl vidinių procesų. Šios medžiagos gali kauptis įvairiuose organuose ir audiniuose, trikdyti normalią organizmo veiklą ir sukelti įvairias sveikatos problemas. Nors organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus, tokius kaip kepenys ir inkstai, pernelyg didelis toksinų kiekis gali apsunkinti jų darbą.
Vitaminai, jų rūšys ir svarba
Vitaminai yra būtinos organinės medžiagos, kurios užtikrina mūsų sveikatą ir normalią kūno veiklą. Jų yra 13 ir mūsų organizmui jie reikalingi tik nedideliais kiekiais. Nors patys vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei statybinė medžiaga, tačiau be jų organizmo veikla būtų neįmanoma. Jie prisideda prie energijos gamybos, imuninės sistemos stiprinimo, ląstelių augimo ir dalyvauja daugelyje kitų svarbių biocheminių procesų.
Kas yra laisvieji radikalai ir kokią žalą jie kelia?
Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios turi neporinius elektronus. Dėl šių nesuporuotų elektronų jie yra labai reaktyvūs ir linkę reaguoti su kitomis molekulėmis, siekdami stabilizuotis. Galima sakyti, kad laisvieji radikalai – tai labai karštos ugnies kibirkštys, ieškančios prisitvirtinti prie bet ko, ką sutinka, taip žalodamos kitus. Šis procesas vadinamas oksidacija, o jo metu pažeidžiamos ląstelės. Tai gali lemti greitesnį senėjimą ir įvairias ligas, tokias kaip vėžys ar širdies ligos.
„Meilės hormonas“ oksitocinas
Oksitocinas – hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį žmonių tarpusavio santykiuose. Jis išsiskiria apkabinimų ir bučinių metu, padėdamas mums jaustis artimesniems ir labiau susijusiems su tais žmonėmis. Tačiau oksitocino poveikis neapsiriboja vien romantiškais santykiais, jis stiprina ir ryšius su draugais bei šeima.
Žalioji arbata – vienas stipriausių antioksidantų
Žalioji arbata – tai populiarus gėrimas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie nevytinami, o iš karto po nuskynimo apdorojami karštais garais arba sausoje keptuvėje, taip išsaugant didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Ši arbata labai vertinama dėl gausaus antioksidantų kiekio, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų.
Kokį vaidmenį mūsų kūne atlieka homeostazė?
Homeostazė yra svarbi sistema, padedanti palaikyti pusiausvyrą mūsų organizme. Įsivaizduok, kad esi namas, kuriame reikia palaikyti tam tikras sąlygas, kad tau būtų patogu gyventi. Tavo kūnas – tai irgi toks „namas“, kuriame vyksta daugybė procesų, o homeostazė – tarsi termostatas, kuris reguliuoja viską, kad tu jaustumeisi gerai. Pavyzdžiui, kai lauke karšta, homeostazė sukelia prakaitavimą, kad atvėsinti organizmą, taip užtikrindama pastovią jo temperatūrą.
Ypatingasis vitaminas B12
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie eritrocitų gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
Kodėl reikia rūpintis žarnyno mikrobiota?
Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Kas yra oksidacinis stresas ir koks jo poveikis organizmui?
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Kuo naudingas glicinas?
Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
GABA – natūralūs raminamieji
GABA yra svarbi smegenų cheminė medžiaga, kuri atlieka raminamąjį vaidmenį. Jos pilnas pavadinimas yra gama-amino sviesto rūgštis. Tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, atsakingų už nervinių signalų slopinimą. Kai GABA prisijungia prie savo receptorių, nervinės ląstelės tampa mažiau aktyvios, todėl atsiranda ramybės ir atsipalaidavimo jausmas.
Miegas ir jo fazės
Miegas yra vienas iš svarbiausių procesų mūsų gyvenime. Jis padeda kūnui ir protui pailsėti, atsigauti bei pasiruošti naujai dienai. Miego metu smegenys apdoroja informaciją, formuoja naujus prisiminimus, stiprina atmintį ir pašalina nereikalingas atliekas. Tai esminis procesas, būtinas mūsų kasdieninei veiklai, gerai nuotaikai ir emocinei pusiausvyrai palaikyti. Be miego negalėtume normaliai funkcionuoti: būtume pavargę, išsiblaškę ir ne tokie produktyvūs.
Kaip veikia laimės hormonai?
Laimės hormonai yra cheminės medžiagos, kurios natūraliai gaminamos mūsų smegenyse ir veikia kaip neurotransmiteriai. Šios medžiagos turi tiesioginę įtaką mūsų nuotaikai, savijautai ir bendrai psichinei sveikatai. Jie reguliuoja įvairias funkcijas, tokias kaip streso lygis, motyvacija, miegas ir skausmo suvokimas.
Nuo ko priklauso mūsų metabolizmas?
Metabolizmas, arba medžiagų apykaita – tai procesas, kurio metu mūsų kūnas maistą paverčia energija. Šis procesas vyksta nuolatos, net kai mes ilsimės. Metabolizmas yra būtinas, kad galėtume kvėpuoti, judėti, augti, mąstyti, virškinti maistą ir palaikyti kūno temperatūrą.
Batatai – odai, akims ir imuninei sistemai stiprinti
Batatai, arba saldžios bulvės, yra kilę iš Pietų Amerikos. Nors jie dažnai painiojami su paprastosiomis bulvėmis, šios šakninės daržovės iš tikrųjų priklauso skirtingoms šeimoms. Batatai turi saldesnį skonį ir minkštesnę tekstūrą nei bulvės.
Kokį vaidmenį mūsų organizme atlieka neurotransmiteriai?
Neurotransmiteriai yra cheminės medžiagos, kurios perduoda signalus tarp nervų ląstelių (neuronų) mūsų smegenyse ir nervų sistemoje. Jie veikia kaip „paštininkai“, leidžiantys vienai ląstelei bendrauti su kita. Neurotransmiteriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias kūno funkcijas, įskaitant nuotaiką, miegą ir judėjimą. Jie leidžia mums mąstyti, jausti ir veikti.
Įgimtas ir įgytas imunitetas
Imunitetas, arba imuninė sistema, yra natūrali mūsų organizmo apsaugos sistema nuo ligų. Jis veikia kaip skydas, apsaugantis mus nuo infekcijų ir padedantis kovoti su įvairiais patogenais, tokiais kaip virusai, bakterijos ir parazitai. Imunitetas yra sudarytas iš įvairių ląstelių, audinių ir organų, kurie veikia kartu, kad išlaikytų mus sveikus.
Ką reiškia depresija ir kaip jos išvengti?
Depresija yra rimtas ir dažnas psichikos sutrikimas, galintis paveikti bet kurį žmogų. Nors ji gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims, dažniausiai depresija serga suaugusieji nuo 18 iki 44 metų. Šis sutrikimas neapsiriboja vien tik liūdesiu, jis paveikia mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat energijos lygį, miegą bei apetitą.
Zumba – daugiapusė nauda kūnui
Zumba yra linksmas ir energingas fitneso užsiėmimas, kuris sujungia šokį ir aerobiką. Ši mankšta atsirado Kolumbijoje, o jos kūrėjas yra šokėjas ir choreografas Beto Perez. Zumba naudoja įvairių šokių stilių, tokių kaip salsa, merengue, reggaeton ir hip-hop, judesius, kad sukurtų nuotaikingą ir efektyvią treniruotę.
Endorfinai – laimės hormonai
Endorfinai, dar vadinami laimės hormonais, yra cheminės medžiagos, kurias gamina mūsų smegenys ir kurios sukelia gerą nuotaiką. Jie veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai ir padeda mums jaustis laimingiems bei atsipalaidavusiems.
Ar dirbtiniai transriebalai kelia pavojų sveikatai?
Transriebalai – tai riebalų rūšis, randama tam tikruose maisto produktuose. Jie gali būti natūralūs arba dirbtiniai.
Kam reikalingos gerosios bakterijos?
Gerosios bakterijos yra bendras terminas, kuris apima visas naudingas bakterijas, randamas mūsų organizme, ypač žarnyne. Tai svarbūs mikroorganizmai, atliekantys įvairias esmines funkcijas, tokias kaip maisto virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, imuninės sistemos stiprinimas ir kenksmingų bakterijų dauginimosi slopinimas.
Kombucha – senovinis eliksyras
Kombucha yra fermentuotas arbatos gėrimas, kilęs iš Azijos, kurį tradiciškai vartojo ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl teigiamo poveikio organizmui. Ilgą laiką kombucha buvo laikoma savotišku eliksyru, galinčiu prisidėti prie ilgalaikės sveikatos ir energijos. Pastaraisiais metais jos populiarumas išaugo visame pasaulyje ir dabar yra plačiai prieinama įvairių skonių variacijų.
7 svarbiausi hormonai ir jų funkcijos
Hormonai yra cheminės medžiagos, kurias gamina mūsų kūnas ir kurios keliauja per kraują, kad reguliuotų įvairias organizmo funkcijas. Jie veikia kaip signalų perdavėjai, siunčiantys žinią iš vienos kūno dalies į kitą. Hormonai padeda kontroliuoti nuotaiką, augimą, medžiagų apykaitą ir daugelį kitų procesų.
Kaip atpažinti organizmo dehidrataciją?
Dehidratacija yra būsena, atsirandanti, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nepakankamas vandens vartojimas, karštas oras, vėmimas ar viduriavimas.
Stresas ir jo valdymas
Stresas – tai natūrali kūno reakcija į iššūkius ar pavojus, su kuriais susiduriame kasdienybėje. Jis yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis ir padeda susitelkti, suaktyvinti energiją ir greitai priimti sprendimus.
Biotinas – grožio ir geros nuotaikos vitaminas
Biotinas – vitaminas, dar žinomas kaip vitaminas B7 arba vitaminas H, atliekantis įvairias funkcijas mūsų organizme. Nors jis pagrinde siejamas su plaukų, nagų ir odos sveikata, biotino nauda yra gerokai platesnė.
Kodėl aminorūgštys yra tokios svarbios mūsų organizmui?
Aminorūgštys yra baltymų sudedamosios dalys. Baltymai – tai gyvybiškai svarbios molekulės, atsakingos už daugybę funkcijų, tokių kaip raumenų ir kaulų augimas, odos ir plaukų atsinaujinimas, hormonų ir fermentų gamyba, netgi mūsų ląstelių struktūros palaikymas.
Aerobika – endorfinų šaltinis
Aerobika yra fizinio aktyvumo forma, kuri apima ritmiškus judesius, atliekamus vidutinio intensyvumo tempu pagal muziką. Tai puikus būdas palaikyti sveikatą ir gerą fizinę formą. Dauguma aerobikos užsiėmimų vyksta grupėse, todėl tai taip pat yra puiki galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir smagiai praleisti laiką.
Kas yra sveika mityba?
Sveika mityba yra svarbi norint išlaikyti gerą sveikatą ir energiją visai dienai. Ji apima įvairių maisto produktų vartojimą, kurie suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai, mineralai, baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Sveika, subalansuota mityba padeda sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti nuotaiką ir išlaikyti sveiką svorį.
Kodėl rukola nusipelno būti ant mūsų stalo?
Rukola – viena iš populiariausių prieskonių, kurios aromatas ir skonis bet kurį patiekalą gali paversti ypatingu. Ši daržovė, dar žinoma kaip sėjamoji gražgarstė, siauralapis šatreinis ar arugula, slepia savyje daug įdomių faktų ir turi įvairių panaudojimo būdų.
Kokius negalavimus gydo probiotikai?
Probiotikai – naudingi mikroorganizmai, kurie natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Dažniausiai tai yra „gerosios“ bakterijos, kurios kovoja su “blogosiomis”, padėdamos išlaikyti tinkamą bakterijų balansą žarnyne.
Ar kortikosteroidai gali būti pavojingi?
Kortikosteroidai – tai hormonai, gaminami antinksčių liaukose, kuriuos sudaro dvi pagrindinės hormonų grupės: gliukokortikoidai, veikiantys uždegimą, ir mineralkortikoidai, reguliuojantys vandens ir elektrolitų balansą.
Kaip vanduo reguliuoja mūsų savijautą?
Vanduo – tai ne tik gaivus gėrimas karštą dieną. Tai gyvybiškai svarbi medžiaga, be kurios negalėtų egzistuoti nei vienas gyvas organizmas. Mūsų kūnas sudarytas maždaug iš 70% vandens, ir jis mums atlieka daugybę itin svarbių funkcijų. Be vandens mes negalėtume išgyventi ilgiau nei kelias dienas.
Kam reikalingas kolagenas?
Kolagenas yra baltymas, kuris sudaro didžiąją dalį mūsų odos, kaulų, raumenų, sausgyslių ir raiščių struktūros. Jis veikia kaip klijai, kurie laiko mūsų kūną kartu ir padeda išlaikyti jo tvirtumą bei elastingumą. Be kolageno, mūsų oda būtų mažiau elastinga ir linkusi į raukšles.
Siera – nepaprastai svarbi maistinė medžiaga
Siera yra esminė ir nepakeičiama maistinė medžiaga, kuri vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme. Viena iš svarbiausių jos funkcijų – aminorūgščių sintezė. Siera taip pat aktyvuoja tam tikrus fermentus bei dalyvauja reikšminguose metabolizmo procesuose: riebalų rūgščių apykaitoje ir energijos gamyboje.
Kas yra chromas ir kokia jo nauda organizmui?
Chromas – tai maistinė medžiaga, kurios organizmas pats negamina, todėl ją būtina gauti su maistu. Šis mikroelementas ypatingas tuo, kad mažina alkį ir norą smaližiauti, o tai gali būti naudinga tiems, kurie nori numesti svorio.
Somatotropinas
Somatotropinas (STH, GH, HGH) – tai augimo hormonas, kuris yra ypač svarbus vaikams, tačiau būtinas ir suaugusiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Jis ne tik reguliuoja augimą, bet ir yra atsakingas už riebalų, angliavandenių bei baltymų apykaitą, todėl dalyvauja ir kūno svorio reguliavime. Augimo hormono trūkumas gali būti staigaus svorio padidėjimo priežastis.
Cholesterolis
Cholesterolis (cholesterinas) – aptinkamas beveik visose žmogaus kūno ląstelėse. Tai gyvybiškai svarbi riebalinė medžiaga (lipidai), kuri dalyvauja vitamino D, estrogeno ir testosterono gamyboje. Cholesterolį organizmas gali sintetinti pats arba pasisavinti iš maisto.
Aminorūgštys – kas tai?
Aminorūgščių nauda organizmui yra įvairiapusiška. Jos palaiko gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, aktyvina smegenų veiklą, pakelia nuotaiką, suteikia energijos bei skatina medžiagų apykaitą.
Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?
Omega-3 yra gerieji riebalai, kurių organizmas turi gauti kasdien su maistu, nes pats jų nesintetina. Tai – nesočiosios riebalų rūgštys. Jas sudaro augalinės kilmės alfa linoleno rūgštis (ALR) ir jūrinių žuvų riebaluose bei dumbliuose randama dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR).
Krakmolas
Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.
Maistinės skaidulos
Skaidulos, dar vadinamos ląsteliena, yra augalinės kilmės maistinės medžiagos, be kurių mūsų virškinimo sistema negalėtų sklandžiai dirbti. Jos skirstomos į dvi rūšis: tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, keliaudamos virškinamuoju traktu, sugeria vandenį ir tampa panašios į želatiną, o netirpios skaidulos išlieka nepakitusios. Pagrindiniai tirpių skaidulų šaltiniai yra brokoliai, briuselio kopūstai, pupelės, špinatai, obuoliai, apelsinai, greipfrutai, avižiniai dribsniai, vynuogės ir slyvos. Netirpių – vaisių ir šakninių daržovių žievelės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, grūdai, nemaltų kviečių produktai, kviečių ir kukurūzų sėlenos. Subalansuota mityba apima abiejų tipų skaidulas.
Cukrūs
Cukrūs – tai paprastieji angliavandeniai, kurie struktūriškai skirstomi į monosacharidus ir disacharidus. Monosacharidai susideda iš vieno monomero, pvz., gliukozė, fruktozė ir galaktozė, o disacharidai – iš dviejų susijungusių monosacharidų, pvz., sacharozė ir laktozė. Sacharozė yra viena iš labiausiai naudojamų cukrų formų, tai – paprastasis cukrus. Dažniausiai jis išgaunamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių ir naudojamas gazuotų gėrimų, saldainių ir kitų konditerijos gaminių saldinimui.
Bertoletijos
Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.
Natris
Natris – itin svarbus mikroelementas ir elektrolitas, kuris kartu su kaliu sukuria elektrolitinę aplinką, reikalingą nervų ir raumenų ląstelių veiklai bei palaiko skysčių balansą organizme, užkirsdamas kelią dehidratacijai. Natris taip pat stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja pH lygį ir dalyvauja metabolizmo bei nervų sistemos veikloje.
Geležis
Geležis organizme atlieka svarbų vaidmenį kraujo formavimesi ir deguonies transportavime. Tai nepakeičiama mineralinė medžiaga, gaunama tiek iš gyvulinės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Tačiau geležies pasisavinimas iš maisto gali skirtis priklausomai nuo šaltinio. Iš mėsos pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš grūdinių kultūrų – tik 5-10 proc. Šis procentas dar labiau sumažėja, jei kava, arbata ar pieno produktai vartojami kartu su šiuo mineralu. Be to, geležis ir vitaminas C turi komandinį poveikį, todėl jie abu turėtų būti toje pačioje lėkštėje.
Selenas
Selenas – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui labai nedidelėmis dozėmis. Jis aptinkamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis maiste dažniausiai priklauso nuo seleno koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje, kuriame augo ir gyveno augalai bei gyvūnai.
Jodas
Jodas yra labai svarbus mikroelementas, kurio organizmui reikia mažomis dozėmis. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį ir dalyvauja kalcio absorbcijoje.
Fosforas
Fosforas – tai būtinas organizmui mineralas, kuris kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Be to, fosforas atlieka svarbų vaidmenį perduodant genetinę informaciją ir generuojant energiją. Dalyvauja medžiagų apykaitos ir augimo procesuose, aminorūgščių formavimesi bei nervų sistemos veikloje.
Varis
Varis yra labai reikšmingas mikroelementas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis būtinas geležies pasisavinimui, hemoglobino sintezei, deguonies apykaitai, cukraus metabolizmui ir nervų sistemos funkcijoms. Kaip ir geležis, varis dalyvauja eritrocitų gamyboje, kaulų formavimesi, imuniteto stiprinime bei kraujotakos ir nervų sistemos veikloje.
Cinkas
Cinkas yra itin svarbus mikroelementas, kurio stygius ilgainiui sukelia rimtus negalavimus, tokius kaip alergijos, diabetas, katarakta ir kurtumas. Be to, vyrams gali pasireikšti prostatos adenoma, o vaikams – raidos sutrikimai. Cinko trūkumas taip pat siejamas su epilepsija, šizofrenija ir kitomis psichinėmis ligomis.
Kalis
Kalis yra nepaprastai svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti gyvybiniuose organizmo procesuose, tokiuose kaip angliavandenių ir baltymų apykaita, mineralų ir vandens balansas, kraujo spaudimo reguliavimas, širdies ritmas, raumenų ir nervų sistemos veikla.
Magnis
Magnis – dar vienas svarbus mineralas, būtinas kaulų ir dantų struktūrai bei normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Didžioji jo dalis koncentruojasi kauluose, net ⅔ šio mineralo kiekio. Tačiau nepaisant to, magnio nauda yra labai plataus spektro ir įtakoja daugelį organizmo funkcijų.
Kalcis
Kalcis yra svarbus mineralas, nuo kurio priklauso ne tik stiprūs kaulai, bet ir funkcionalūs raumenys, sveika nervų sistema bei kitos gyvybinės kūno funkcijos. Kalcio nauda organizmui yra neapsakomai didelė ir svarbi.
Testosteronas
Testosteronas yra lytinis, tiek moteriškas, tiek vyriškas hormonas, kurį sintetina sėklidės, kiaušidės ir antinksčiai. Tačiau vyrų testosterono lygis yra daug didesnis nei moterų.
Progesteronas
Progesteronas – tai lytinis moteriškas hormonas, atsakingas už kūno paruošimą apvaisinimui ir nėštumo palaikymą. Jį pagrinde gamina kiaušidėse esantis geltonasis kūnelis, o nėštumo metu – placenta. Progesteronas taip pat skatina kolageno gamybą, būtino odos stangrumui ir elastingumui išlaikyti.
Kortizolis
Kortizolis, taip pat žinomas kaip streso hormonas, yra gaminamas antinksčių žievėje ir išsiskiria streso arba gliukozės trūkumo metu. Kortizolis padeda tinkamai reaguoti į aplinką, išlaikyti budrumą ir motyvaciją. Jis taip pat turi stiprų priešuždegiminį poveikį.
Insulinas
Tiroksinas
Tiroksinas (T4) – tai skydliaukės gaminamas hormonas, kuris dalyvauja visuose organizmo procesuose. Nuo jo priklauso efektyvi širdies ir smegenų veikla, sveika psichika, stipri nervų sistema, tinkama energijos ir medžiagų apykaita, sklandi kraujotaka, geras raumenų tonusas, stabili kūno temperatūra bei subalansuotas vandens ir elektrolitų pasiskirstymas audiniuose. Tiroksinas ypač reikšmingas vaikams, nes jis taip pat reguliuoja augimą ir padeda, kad lytiniai organai tinkamai vystytųsi ir funkcionuotų.
Adrenalinas
Adrenalinas, dar žinomas kaip epinefrinas, yra antinksčių žievėje gaminamas streso hormonas, kurio pagrindinė funkcija – mobilizuoti visas organizmo jėgas savigynai. Jo išsiskyrimas suaktyvina širdies ir smegenų veiklą, padidina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą bei sulėtina žarnyno judėjimą. Tokiu būdu adrenalinas suteikia kūnui papildomų jėgų ir padeda atremti stresą ar išgyventi ekstremalų įvykį.
Serotoninas
Serotoninas (5-HT) – tai dar vienas laimės hormonas, susijęs su pasitenkinimo, atsipalaidavimo ir ramybės būsena bei miego kokybe. Jis taip pat naudojamas virškinimui reguliuoti ir gali turėti įtakos tokiems veiksniams kaip apetitas ir kūno svoris.
Dopaminas
Dopaminas, dar žinomas kaip laimės hormonas, yra natūralus cheminis junginys, atsakingas už pasitenkinimo būseną. Jo išsiskyrimą skatina teigiama patirtis, malonūs pojūčiai ir kvapai, skanus maistas, fizinis aktyvumas ar pozityvios mintys.
Melatoninas
Melatoninas – tai miego hormonas, kurį smegenyse gamina kankorėžinė liauka. Jo susidarymą skatina tamsa. Daugiausia melatonino organizmas pasigamina nakties miego metu.
Vitaminas K
Vitaminas K – tai riebaluose tirpių vitaminų grupė, kurią sudaro vitaminai K1, K2 ir K3. K grupės vitaminų šaltiniai pagrinde yra augalinės kilmės produktai, nors šį vitaminą gali pasigaminti ir pats organizmas žarnyne esančių bakterijų pagalba.
Vitaminas E
Vitaminas E (tokoferolis) – tai riebaluose tirpus ir karščiui atsparus vitaminas, kuris kaupiasi riebaliniuose kūno audiniuose. Pagrindiniai vitamino E šaltiniai yra motinos pienas, aliejus, riešutai ir grūdai. Sintetiniai vitamino E papildai įsisavinami sunkiau ir nėra tokie veiksmingi kaip natūralus vitaminas E, gaunamas iš maisto produktų.
Sezamo sėklos
Sezamo sėklos suteikia patiekalams subtilų riešutų skonį ir padidiną jų maistinę vertę. Prieš naudojimą geriausia jas sutrinti arba sumalti, taip organizmui bus lengviau pasisavinti jose esančias maistines medžiagas.
Kanapių sėklos
Kanapių sėklos yra minkštos ir švelniai primena riešutų skonį. Iš jų gaminami kanapių baltymų milteliai, aliejus ir pienas. Maltos kanapių sėklos gali būti naudojamos kaip džiūvėsėlių pakaitalas žuvies ar mėsos patiekaluose.
Chia sėklos
Chia sėklos, kurios dar žinomos kaip ispaninio šalavijo sėklos, yra tikras supermaistas. 100 gramų aprūpina organizmą fosforo, mangano, seleno ir magnio norma visai dienai. Chia sėklos taip pat pasižymi ir kitų maistinių medžiagų gausa, tokių kaip skaidulos, polinesotieji riebalai, B grupės vitaminai, cinkas, geležis, kalcis, kalis ir varis, būtinų tinkamam kūno funkcionavimui ir gerai savijautai. Be to, jose gausu antioksidantų, kurie apsaugo nuo oksidacinio streso.
Soja
Soja – visavertis augalinės kilmės baltymų šaltinis, kuriame yra visos būtinos aminorūgštys. Tai pagrindinis mėsos ir pieno pakaitalas vegetarams ir veganams. Soja taip pat pasižymi svarbių vitaminų ir mineralų gausa, tokių kaip vitaminas K, B grupės vitaminai, cinkas, fosforas, geležis, kalcis, kalis, magnis, manganas, selenas ir varis.
Avinžirniai
Avinžirniai yra vertingas maistinių skaidulų šaltinis. 100 gramų avinžirnių turi net 12 gramų skaidulinių medžiagų, o tai yra trečdalis rekomenduojamos dienos normos. Skaidulos padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir stabilų gliukozės kiekį kraujyje bei apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Be to, jų dėka sotumo jausmas išlieka ilgesnį laiko tarpą, todėl avinžirniai yra puikus maistas lieknėjimui.
Šparaginės pupelės
Šparaginės pupelės – nekaloringas maisto produktas, tinkantis laikantis dietos. Jose esančios skaidulos lengvai laisvina vidurius, mažina cholesterolį bei palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje. O geležis, kalcis, kalis ir magnis gerina medžiagų apykaitą.
Putpelių kiaušiniai
Putpelių kiaušiniai yra žymiai mažesni nei vištų kiaušiniai – net penkis kartus. Dėl šios priežasties juos pakanka virti vos 2-3 minutes. Nors putpelių kiaušiniai valgomi ir žali, tuomet jie turi didesnę maistinę vertę ir yra daug naudingesni sveikatai. Šie maži kiaušiniai pasižymi ypač ilgu galiojimo laiku. Spintelėje juos galima laikyti visą mėnesį, o šaldytuve – net 60 dienų.
Vištų kiaušiniai
Vištų kiaušiniai yra labai maistingas ir universalus maisto produktas, turintis svarbių vitaminų, mineralų bei įvairių sveikatai naudingų savybių. Jie ypač išsiskiria vitaminų D, A, B5, B9, B12, riboflavino ir cholino gausa. Kiaušiniuose taip pat yra daug cinko, fosforo, geležies, natrio ir seleno.
Sviestas
Sviestas vertinamas daugelyje patiekalų ir receptų, nes suteikia maistui glotnią ir kreminę konsistenciją. Tačiau jį vartoti reikėtų gana saikingai.
Varškė
Varškė gali skirtis savo riebumu ir tekstūra. Pagal riebumą išskiriamos trys pagrindinės rūšys: riebi varškė, kurios riebumas siekia 13 procentų; pusriebė varškė, kurios riebumas svyruoja nuo 5 iki 13 procentų; ir liesa varškė, turinti mažiau nei 5 procentus riebumo. Kalbant apie tekstūrą, varškė gali būti glotni arba grūdėta.
Pienas
Pienas yra universalus gėrimas, vartojamas visame pasaulyje. Iš jo gaminami įvairūs pieno produktai, tokie kaip grietinė, grietinėlė, sviestas, varškė, sūris, jogurtas, rūgpienis, kefyras, airanas ir pieno milteliai. Pagrindinis pieno šaltinis yra karvė, tačiau kai kuriuose regionuose mieliau vartojamas ožkos, avies, buivolės ar kumelės pienas.
Kalmaras
Kalmaras – tai galvakojis moliuskas pasižymintis švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jo minkšta mėsa lengvai sugeria prieskonius ir paruošiama per kelias minutes.
Moliuskai
Moliuskai yra labai universalios jūros gėrybės. Jų mėsa naudojama maistui, o perlai ir kriauklės – papuošalams ir perlamutrui gaminti. Dauguma jų valgomi kepti, virti ar troškinti, tačiau kai kurie moliuskai, pavyzdžiui, midijos ir austrės, dažniausiai patiekiami žali.
Krevetės
Krevetės yra labai mėgstamos visame pasaulyje. Jas galima virti, kepti keptuvėje arba ant grotelių. Jomis gardinamos sriubos ir troškiniai. Krevečių galvos ir kiautai taip pat naudojami maistui, iš jų gaminami sultiniai žuvies patiekalams. Šios jūrų gėrybės pasižymi gaiviu, lengvai salstelėjusiu skoniu.
Ešerys
Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.
Lašiša
Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.
Silkė
Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti.
Jautiena
Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.
Kiauliena
Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.
Vištienos šlaunelės
Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.
Vištienos krūtinėlė
Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.
Vištiena
Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.
Riebalai ir jų rūšys
Riebalai sudaro kūno ląsteles ir yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip baltymai ir angliavandeniai. Jei organizmui trūksta riebalų, gali pasireikšti ir vitaminų A, D, E ir K trūkumas, nes tai riebaluose tirpūs vitaminai ir riebalai yra būtini jų įsisavinimui.
Vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui
Vitaminas D (kalciferolis) pagrinde gaunamas iš saulės, net 90 procentų, dėl to dar žinomas kaip saulės vitaminas. Maistas gali aprūpinti organizmą tik nedideliu jo kiekiu. Svarbu paminėti, kad apsauginės priemonės nuo saulės beveik visiškai blokuoja vitamino D sintezę odoje.
Vitaminas B ir jo būtinybė mūsų nervų sistemai
Vitaminas B dalyvauja daugelyje kūno procesų. Yra būtinas pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir nepaprastai svarbus normaliai nervų sistemos veiklai. Gyvulinės kilmės produktai ir mėsa yra pagrindiniai vitamino B šaltiniai, tačiau jo taip pat turi ir daržovės, vaisiai bei daugelis kitų produktų.
Vitaminas A – ne tik akims, bet ir reprodukcijai
Vitamino A pagrindas yra retinolis, dėl to jis taip pat vadinamas retinoliu, retinaliu, retinoidu arba retinoine rūgštimi.
Vitaminas C ir jo šaltiniai
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingų žmogaus organizmui, nes dalyvauja kolageno gamyboje. Kolagenas atsakingas ne tik už odos ir plaukų struktūrą, bet taip pat yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas palaikyti normalią kraujagyslių, kaulų, kremzlių bei dantenų funkciją.
Angliavandeniai – kas tai?
Angliavandeniai – tai pirminis žmogaus organizmo energijos šaltinis, iš kurių sudarytas visas kūnas. Kai jų trūksta, energijai išgauti naudojami baltymai ir riebalai.
Kas yra baltymai?
Bičių duonelė
Bičių duonelė – tai koriuose fermentuotos žiedadulkės, pasižyminčios baltymų, aminorūgščių, angliavandenių, lipidų, eterinių aliejų, fermentų ir vitaminų gausa. Šis supermaistas turi specifinį duonos raugą primenantį skonį ir sveria nuo 140 iki 180 mg.
Vynuogių kauliukų aliejus
Vynuogių kauliukų aliejus pagrinde išgaunamas karštosios ekstrakcijos būdu, nes šalto spaudimo metu jo išspaudžiama labai nedaug. Dėl šios priežasties šalto spaudimo vynuogių kauliukų aliejus yra brangesnis. Bet, nepaisant to, jo maistinė vertė didesnė.
Alyvuogių aliejus
Alyvuogių aliejus yra labai vertinamas ir gausiai naudojamas Viduržemio jūros šalių virtuvėje, todėl kartais dar vadinamas „skystu Viduržemio jūros auksu“. Pagrindinis šio aliejaus tiekėjas yra Ispanija.
Graikinių riešutų aliejus
Graikinių riešutų aliejus turi švelnų riešutų skonį ir yra gana lengvai virškinamas. Jis gali būti rafinuotas arba ne. Nerafinuotas graikinių riešutų aliejus naudojamas salotų, padažų, sriubų ir desertų gardinimui. O rafinuotas, priešingai nei pastarasis, tinka kepimui ir troškinimui.
Kanapių aliejus
Kanapių aliejus pasižymi geru omega-3 ir omega-6 santykiu. Be to, šios jame esančios omega rūgštys savo kiekiu gerokai lenkia daugelį žuvų.
Žemės riešutai
Žemės riešutai (arachisai) auga ant stiebų, primenančių pupas ir priklauso pupinių šeimai, todėl botaniškai jie yra pupos, o ne riešutai. Šio augalo ankštys susiformuoja po žeme, kiekvienoje ankštyje gali būti nuo 1 iki 4 sėklų.
Anakardžiai
Anakardžiai – tai tropinio medžio, vadinamo anakardžiu, riešutai, kurie pasižymi salstelėjusiu skoniu bei ganėtinai minkšta tekstūra.
Migdolai
Migdolai – tai migdolo medžio riešutai. Jie valgomi švieži arba jais gardinami kepiniai, salotos bei žuvies, paukštienos ar mėsos patiekalai. Iš migdolų gaminami saldainiai, marcipanas, pienas, sviestas, aliejus, kremas ir migdolų miltai.
Graikiniai riešutai
Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.
Lazdynų riešutai
Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.
Vyšnios
Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.
Tekšės
Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.
Vynuogės
Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.
Šilauogės
Šilauogės – tai panašios į mėlynes uogos, tačiau kiek didesnės ir ne violetiniu, bet baltu minkštimu. Jos valgomos žalios, džiovintos ar termiškai apdorotos. Iš jų gaminama įvairi konditerija, gėrimai ir gydomosios arbatos.
Mėlynės
Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.
Šeivamedžio uogos
Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.
Spanguolės
Spanguolės – tai mažos, apvalios formos uogos, kurios iš pradžių būna gelsvos, o vėliau įgauna tamsiai raudoną spalvą. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario.
Gervuogės
Gervuogės – vienos populiariausių ir naudingiausių uogų Lietuvoje, kuriomis galima mėgautis nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Visame pasaulyje jų yra apie 400 rūšių. Dažniausiai gervuogės būna juodos arba tamsiai mėlynos spalvos, bet yra ir raudonų, violetinių, oranžinių ir net baltų.
Agrastai
Agrastai gali būti geltonos, žalios, raudonos arba purpurinės spalvos. Tai rūgštaus skonio uogos, kurios dažniausiai valgomos žalios, tačiau jas galima ir konservuoti bei iš jų virti uogienes ar kompotus.
Avietės
Avietės gali būti labai įvairiaspalvės: geltonos, raudonos, violetinės, mėlynos ar juodos. Jas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Iš jų gaminami ledai, kepami pyragai, spaudžiamos sultys, verdami kompotai ir uogienės.
Braškės
Braškės yra vienos iš labiausiai vartojamų uogų pasaulyje, kurių yra daugiau nei 100 veislių. Iš jų gali būti gaminami džemai, uogienės, saldainiai, kompotai, sultys ir vynai.
Salotinė cikorija
Salotinė cikorija (trūkažolė) – labai universali daržovė. Jos viršutinę dalį galima dėti į salotas, kepti ant griliaus, iš jos ruošiami troškiniai ir pyragai. Šaknys naudojamos sveikuoliškų gėrimų gamyboje, tokių kaip cikorijos kava ir arbata.
Smidrai
Smidrai arba, kitaip dar vadinami, šparagai yra pavasarinis augalas, kuriuo galima mėgautis tik iki birželio pabaigos. Juos geriausia valgyti žalius arba kuo mažiau termiškai apdorotus, taip juose esantys vitaminai ir mineralai išliks nepakitę.
Rūgštynė
Rūgštynė – tiek maistas, tiek vaistas. Iš jos gali būti ne tik verdamos sriubos, gaminamos salotos, kepami pyragai ir spaudžiamos sultys, bet ir plikomos gydomosios arbatos. Maistui naudojami jauni lapai, o arbatai – visos jos dalys. Rūgštynių sultys naudingos apetitui didinti, lapų ir šaknų antpilai – puikus priešnuodis apsinuodijus.
Salota
Salota yra labai įvairi, o jos rūšių yra begalė, nuo lapinių iki kruopščiai formuotų gūžinių. Šios daržovės spalvų paletė taip pat plati – nuo žalios, geltonos, rausvos iki raudonos, mėlynos ar net juodos.
Agurotis
Agurotis gali būti cilindriškos arba apvalios formos, baltos, gelsvos ar žalsvos spalvos ir sverti nuo 2 iki 4 kilogramų. Jis valgomas žalias, jei dar nėra visiškai subrendęs, arba termiškai apdorotas. Šios daržovės kilmės šalis – Italija.
Patisonas
Patisonas – balta, geltona, žalia ar juostuota moliūgų šeimos daržovė, primenanti skraidančią lėkštę arba apskritą iškilusį pyragą. Patisoną geriausia valgyti jauną, nevisiškai subrendusį, tada iš jo išeina skanus troškinys, tyrė, marmeladas, uogienė ar kompotas. Jį taip pat galima marinuoti ir rauginti. Be to, tai dekoratyvinis augalas, tad įdaryti patisonai ne tik aprūpins organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir puikiai tiks šventiniam stalui papuošti.
Poras
Poras dažniausiai naudojamas kaip prieskonis. Jis išsiskiria savo intensyviu skoniu ir kvapu, kurie žadina apetitą. Baltąją poro dalį galima valgyti tiek šviežią, tiek termiškai apdorotą, o žaliąja gardinamos sriubos ir troškiniai.
Cukinija
Špinatai
Špinatai – itin vertingas augalinis produktas, turintis daug maistinių medžiagų ir pasižymintis baltymų gausa bei mažu kalorijų skaičiumi. Ši lapinė daržovė puikiai papildo dietinę mitybą bei yra labai mėgstama vegetarų ir veganų. Tačiau špinatų nepatartina valgyti dideliais kiekiais ar kasdien, nes juose esanti aukšta vitaminų ir mineralų koncentracija gali sukelti hipervitaminozę.
Salieras
Salieras yra universalus augalas, kurį galima valgyti ir žalią, ir termiškai apdorotą. Iš žalio ruošiamos salotos, spaudžiamos sultys ir blenderiuojami žalieji kokteiliai. Iš termiškai apdoroto gaminamos sriubos ir troškiniai. Abejais atvejais naudojamos visos jo dalys: tiek lapai, tiek lapkočiai, tiek šaknys.
Ropė
Ropė – labai naudinga daržovė, turinti mažai kalorijų, todėl užtikrina sveiką mitybą ir padeda lieknėti. Ją į racioną galima įtraukti gana nesunkiai, tiesiog visur vartoti kaip alternatyvą bulvėms.
Ridikas
Ridikas gali būti baltos, raudonos, melsvos ar juodos spalvos. Jo skonis yra aštrus ir šiek tiek pikantiškas. Tai itin mažai kalorijų turinti daržovė – tik 16 kcal.
Žiedadulkės
Žiedadulkės skiriasi savo dydžiu ir forma. Jos gali būti įvairių spalvų – nuo baltų, geltonų, oranžinių iki rudų, tamsiai raudonų, violetinių ar juodų.
Saldžioji paprika
Saldžioji paprika pasižymi spalvų ir formų įvairove. Ji gali būti raudona, oranžinė, geltona, balta, žalia, violetinė ar beveik juoda, pailgos ar apvalesnės formos, bei skirtingų dydžių.
Raudonoji paprika
Raudonoji paprika (raudonasis bulgariškas pipiras) yra saldi, traški ir sultinga daržovė, pasižyminti itin dideliu vitamino C kiekiu. Paprika jo turi beveik tris kartus daugiau nei citrina – net 128 miligramus, todėl tai puikus antioksidantas, padedantis organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažinantis oksidacinį stresą. Be to, vitaminas C stiprina imunitetą, didindamas atsparumą ligoms ir infekcijoms.
Žalioji paprika
Žalioji paprika (žaliasis bulgariškas pipiras) gali būti ne tik puikus ingredientas gaminant maistą, bet ir naudinga priemonė nuo uždegimų ir kraujotakos sutrikimų, taip pat plaukų ir odos būklei pagerinti.
Geltonoji paprika
Geltonoji paprika (geltonasis bulgariškas pipiras) savo sudėtyje turi svarbių vitaminų ir mineralų, tokių kaip geležis, kalis ir B grupės vitaminai. Tačiau šioje daržovėje labiausiai dominuoja vitaminas C. Vienoje didelėje paprikoje jo yra net 341 miligramas, o tai – beveik keturių dienų vitamino C norma.
Pomidoras
Pomidoras – populiariausia daržovė pasaulyje, kurios kasmet užauginama maždaug apie 60 milijonų tonų, o jos rūšių yra net virš 10 tūkst.
Agurkas
Agurkas, skirtingai nei kiti augalinės kilmės produktai, turi ganėtinai mažai vitaminų ir mineralų. Daugiausia, ką galima jame rasti, tai šiek tiek vitamino K, geležies, kalcio, kalio, silicio ir fosforo. Šią daržovę pagrinde sudaro vanduo, net 95 proc., todėl tai nėra labai maistingas augalas. Tačiau, nepaisant to, jis gana populiarus ir yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių pasaulyje.
Moliūgas
Moliūgas yra universali daržovė, kurią galima naudoti tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams ir net namų dekoravimui. Moliūgų rūšių yra labai daug ir įvairių, vienos iš pagrindinių būtų didysis, muskatinis, aliejinis ir spagetinis. Tačiau pats populiariausias – sviestinis moliūgas, pasižymintis švelniu riešutų skoniu.
Bulvė
Bulvė – daug kalorijų ir krakmolo turinti daržovė, kurios tikrai nereikėtų valgyti vakarais. Ji pasižymi kalio, vario ir silicio gausa. Joje taip pat yra cinko, magnio, mangano, fosforo, vitamino C, niacino bei kitų B grupės vitaminų. Be to, 250 gramų bulvių gali aprūpinti organizmą didele geležies norma, net 8 mg, o tai – 45 proc. dienos kiekio. Tačiau nereikia pamiršti, kad terminio apdorojimo metu kai kurių elementų, tokių kaip kalis, fosforas ir vitaminas C, skaičius gerokai sumažėja.
Rabarbaras
Rabarbaras – vertingas augalas, pasižymintis kalio, beta karoteno ir vitamino K gausa. Tačiau valgomi tik jo stiebai, šaknys naudojamos kaip vaistas, o lapų vartoti nedera.
Artišokas
Artišokas virtuvėje priskiriamas daržovėms, tačiau iš tiesų tai dagių šeimos augalas, arba paprasčiau tariant – gėlė.
Brokolis
Brokolis – viena iš 100 kopūstų rūšių, kurioje, kaip ir kituose kopūstuose yra rafinozės. Tai cukraus rūšis, kurios žmogaus organizmas nepajėgia suvirškinti, dėl ko gali susidaryti dujos ir pasireikšti pilvo pūtimas, tad brokoliais nereikėtų piktnaudžiauti.
Kopūstas
Kopūstas – puikus svorio metimo komponentas, kurį, dėl jo mažo kalorijų skaičiaus, tikrai vertėtų įtraukti į dietą. Jis taip pat pasižymi dideliu skaidulų kiekiu, kurios suteikia sotumo jausmą ilgesniam laikui.
Česnakas
Česnakas – universaliausias maisto produktas pasaulyje ir dažniausiai naudojamas prieskonis, suteikiantis maistui viliojantį aromatą ir nuostabų skonį.
Saulėgrąžų aliejus ir jo ypatumai
Saulėgrąžų aliejus – tai augalinis aliejus, kuris, kaip ir daugelis kitų, išgaunamas iš sėklų. Jis gali būti rafinuotas arba ne. Bet kuriuo atveju jo negalima laikyti šviesoje ir šiltai, nes pradės oksiduotis, apkars ir taps nuodingas. Pradarytą aliejų geriausia laikyti šaldytuve, taip jis ilgiau išliks šviežias.
Medus
Medus – daug kalorijų turintis produktas, kurį iš esmės sudaro angliavandeniai, pagrinde gliukozė ir fruktozė. Tai natūralus saldiklis, naudojamas kaip sveikesnis cukraus pakaitalas.
Pastarnokas
Pastarnokas panašus į morką, o jo skonis primena petražolę ir salierą. Seniau tai buvo labai populiari daržovė, kurią žmonės vartojo taip, kaip dabar vartojama bulvė. Jis buvo mėgstamiausias garnyras prie žuvies ar mėsos, jį dėdavo į sriubas ir troškinius. Šiandien pastarnokas labiau naudojamas kaip prieskonis. Pastarnoko lapais ir žaliais gumbais gardinamos salotos, o termiškai apdorotu – mišrainės, troškiniai, sriubos bei mėsos patiekalai.
Svogūnas
Svogūnas – ne tik prieskonis, suteikiantis patiekalams puikų skonį ir aromatą, bet ir labai naudingas sveikatai augalas. Jis mažina kraujospūdį, suteikia širdies arterijoms elastingumo ir padeda kovoti su vėžiu.
Griežtis
Griežtis, kol neatsirado bulvė, buvo įprasta daržovė ant pietų stalo. Juo buvo praturtinamos sriubos ir troškiniai, jis puikiai tiko kaip garnyras prie mėsos.
Burokėlis
Burokėlis labai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas sriubų ir mišrainių ruošime. Ši daržovė valgoma visa: tiek šaknis, tiek lapai, tiek lapkočiai. Tačiau viršutinė dalis yra lengviau virškinama ir iš jos organizmas pasisavina didesnį kiekį antioksidantų, vitaminų bei mineralų nei iš pačio šakniavaisio. Šakniavaisį naudingiausia valgyti žalią, nes termiškai apdorojant jame esantis krakmolas virsta cukrumi. Ypač vertingos sveikatai yra burokėlių sultys.
Baklažanas
Baklažanas gali būti violetinės, rudos, žalios ar geltonos spalvos. Jis valgomas tik prinokęs, nes kitaip galima apsinuodyti solaninu. Solaninas – tai baklažano gynybinė medžiaga, skirta kenkėjams atbaidyti. Taip pat prieš valgant jį reikia termiškai apdoroti, žalias vartojimui netinka.
Avokadas
Avokadas vartojamas kaip daržovė dėl savo skonio ir tekstūros, tačiau, nepaisant to, tai nėra daržovė. Avokadas taipogi nėra ir vaisius, kad ir kaip būtų keista, pagal sandarą botaniškai tai uoga.
Morka
Morka gali būti oranžinės, baltos, gelsvos ar violetinės spalvos ir sverti iki 200 gramų ar daugiau. Valgomas ne tik šakniavaisis, bet ir lapai. Juos galima dėti į troškinius, garnyrus ar salotas.
Slyva
Slyva – tai įvairių spalvų ir dydžių kaulavaisis. Ji gali sverti nuo 10 iki 40 gramų ir daugiau. Slyvos odelė būna geltona, oranžinė, raudona, violetinė, mėlyna, įvairių atspalvių arba tiesiog žalia. Ją galima valgyti šviežią, šaldytą, džiovintą ar perdirbtą, pavvyzdžiui, uogienės ar džemo pavidalu.
Pasiflora
Pasiflora, dar žinoma kaip marakuja, angliškai vadinama passion fruit, o tai reiškia „aistros vaisius“. Ji gali būti geltonos arba violetinės spalvos. Prinokusią pasiflorą galima atskirti iš jos ryškiaspalvės ir sutrūkinėjusios odelės.
Kriaušė
Kriaušė – labai senovinis vaisius, kurio pasaulyje yra apie 5 tūkst. rūšių ir veislių. Ji gali būti žalios, geltonos, raudonos ar rudos spalvos. Dažniausiai šios spalvos nesikeičia per visą kriaušės nokimo laikotarpį, todėl sunku atskirti, kada ji jau prinokusi, o kada dar ne.
Papaja
Papaja – tropinis vaisius, kuriuo galima mėgautis žaliu, prieš tai jį termiškai apdorojus, arba valgyti prinokusį – vieną ar vaisių salotose.
Mangas
Mangas – atogrąžų kraštų vaisius, sveriantis 150-750 gramų. Jo sezonas būna nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio, tuomet šis kaulavaisis skaniausias.
Mandarinas
Mandarinas auginamas atogrąžų ir subtropikų regionuose, ypač Kinijoje. Jo derlius imamas lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, tada šis vaisius yra skaniausias ir turi didžiausią maistinę vertę.
Apelsinas
Apelsinas kilęs iš Kinijos, jo pavadinimas reiškia „Kinijos obuolys“. Yra dvi pagrindinės apelsinų rūšys: saldieji ir kartieji. Saldieji apelsinai valgomi švieži, o iš karčiųjų gaminami džemai, marmeladai, likeriai, antpilai ir prieskoniai.
Kokosas
Kokosas dažnai vadinamas riešutu, tačiau botanikos akimis tai kaulavaisis. Jis auginamas atogrąžų kraštuose ir gali sverti nuo 350 gramų iki 2,5 kilogramo.
Kivis
Kivis – tai vijoklinio augalo vaisius, kuris buvo išvestas Kinijoje, dėl to taip pat vadinamas „kinišku agrastu“. Kivio minkštimas gali būti žalios arba geltonos spalvos.
Greipfrutas
Greipfrutas reiškia „vynuogiškas vaisius“, šį pavadinimą jis gavo dėl to, nes, kaip ir vynuogės, auga kekėmis. Jis labai panašus į apelsiną, bet yra žymiai didesnis, o jo minkštimas gali būti baltas, geltonas, raudonas arba rožinis. Greipfruto žievelė būna geltonos ar rausvai geltonos spalvos. Tai ganėtinai rūgštus vaisius.
Granatas
Granatas – apvalus, raudonas, obuolio dydžio vaisius. Jis sudarytas iš daugybės sėklų, kurias dengia kieta luobelė. Tai rudens sezono augalas. Kuo granatas ryškesnės spalvos ir sunkesnis, tuo jis skanesnis ir sultingesnis.
Figos
Figos – nedideli vaisiai, pilni mažų sėklyčių. Jų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki juodai mėlynos. Šie vaisiai valgomi tik prinokę, antraip jų aitrios pieniškos sultys gali sukelti bėrimą.
Džekfrutas
Džekfrutas – didžiausias vaisius pasaulyje, sveriantis nuo 10 iki 25 kg, nors gali pasiekti ir 110 kg svorį. Šis vaisius skleidžia specifinį aromatą, panašų į supuvusių svogūnų kvapą, ir turi dvi valgomas dalis su unikaliais skoniais. Jo geltonos sėklų ankštys yra saldžios, primena ananasų ir bananų skonio mišinį, o baltas pluoštinis minkštimas naudojamas kaip mėsos alternatyva vegetariškuose receptuose. Džekfrutas taip pat gali būti valgomas ir žalias, tačiau prieš tai jį reikia termiškai apdoroti.
Duonvaisis
Duonvaisis – mėsingas atogrąžų vaisius, sveriantis 4-6 kilogramus, savo išvaizda panašus į džekfrutą. Jį galima valgyti prinokusį arba ne. Prinokęs duonvaisis yra saldus, banano skonio, o žalias ir termiškai apdorotas primena duoną.
Citrina
Citrina – vienas populiariausių vaisių pasaulyje, plačiai naudojamas virtuvėje. Ja gardinamos arbatos ir kiti gėrimai, salotos, desertai, garnyrai ir marinatai.
Bananas
Bananas botanikoje yra uoga, tačiau kasdieniame gyvenime jis vadinamas vaisiumi. Šis augalas turi nemažai kalorijų, tačiau jas kompensuoja jame esantis fosforas, kalis, magnis, manganas, vitaminas C ir B grupės vitaminai. Tai labai maistingas vaisius. Jis ypač vertinamas besivystančiose šalyse, kur bananai yra vienas iš pagrindinių maisto produktų.
Arbūzas
Arbūzas – gaivinantis vaisius, pagrinde sudarytas iš vandens ir cukraus, tačiau jame taip pat yra ir naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminas A bei jo provitaminas beta karotenas, vitaminas C, fosforas, geležis, kalis ir magnis. O likopenas – gausiausias šiame vaisiuje, jis suteikia arbūzui stiprių antioksidacinių savybių.
Abrikosas
Abrikosas buvo pradėtas auginti Kinijoje maždaug prieš 4 tūkst. metų. Tai geltonas, ovalios formos, mėsingas vaisius su kauliuku viduje. Senovėje dėl savo auksinės spalvos abrikosai buvo vadinami „saulės kiaušiniais“.
Obuolys
„Obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“ nėra iš piršto laužtas posakis. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmonėms, kasdien suvalgantiems po obuolį, buvo išrašoma mažiau receptinių vaistų.
Ananasas
Ananasas – atogrąžų kraštų vaisius, kuris būna įvairaus dydžio ir svorio, mažiausias gali sverti 0,5 kg, o didžiausias – 4 kg, nors yra ir tokių, kurie užauga iki 28 kg.