Kortizolis

Kortizolis

Kortizolis, taip pat žinomas kaip streso hormonas, yra gaminamas antinksčių žievėje ir išsiskiria streso arba gliukozės trūkumo metu. Kortizolis padeda tinkamai reaguoti į aplinką, išlaikyti budrumą ir motyvaciją. Jis taip pat turi stiprų priešuždegiminį poveikį.

Kortizolis yra itin svarbus organizmui, nes be jo sutriktų kraujo spaudimas, kraujagyslių ir širdies veikla bei kitos kūno funkcijos. Tačiau kortizolio perteklius taip pat gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip hormonų disbalansas ir nevaisingumas. Nuolatinis nuovargis, įtampa, nerimas, energijos trūkumas, miego sutrikimai, svorio priaugimas, o ypač didelis noras valgyti daug angliavandenių turintį maistą yra simptomai, rodantys šio hormono sutrikimą, kurio pagrindinė priežastis – stresas.




Insulinas

Insulinas

Insulinas – tai kasoje gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra reguliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Tai labai svarbu, nes jei ši per didelė, gali ištikti hiperglikeminė koma ar net mirtis.

Skaityti toliau


Tiroksinas

Tiroksinas

Tiroksinas (T4) – tai skydliaukės gaminamas hormonas, kuris dalyvauja visuose organizmo procesuose. Nuo jo priklauso efektyvi širdies ir smegenų veikla, sveika psichika, stipri nervų sistema, tinkama energijos ir medžiagų apykaita, sklandi kraujotaka, geras raumenų tonusas, stabili kūno temperatūra bei subalansuotas vandens ir elektrolitų pasiskirstymas audiniuose. Tiroksinas ypač reikšmingas vaikams, nes jis taip pat reguliuoja augimą ir padeda, kad lytiniai organai tinkamai vystytųsi ir funkcionuotų.

Skaityti toliau


Adrenalinas

Adrenalinas

Adrenalinas, dar žinomas kaip epinefrinas, yra antinksčių žievėje gaminamas streso hormonas, kurio pagrindinė funkcija – mobilizuoti visas organizmo jėgas savigynai. Jo išsiskyrimas suaktyvina širdies ir smegenų veiklą, padidina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą bei sulėtina žarnyno judėjimą. Tokiu būdu adrenalinas suteikia kūnui papildomų jėgų ir padeda atremti stresą ar išgyventi ekstremalų įvykį.

Skaityti toliau


Serotoninas

Serotoninas

Serotoninas (5-HT) – tai dar vienas laimės hormonas, susijęs su pasitenkinimo, atsipalaidavimo ir ramybės būsena bei miego kokybe. Jis taip pat naudojamas virškinimui reguliuoti ir gali turėti įtakos tokiems veiksniams kaip apetitas ir kūno svoris.

Skaityti toliau


Dopaminas

Dopaminas

Dopaminas, dar žinomas kaip laimės hormonas, yra natūralus cheminis junginys, atsakingas už pasitenkinimo būseną. Jo išsiskyrimą skatina teigiama patirtis, malonūs pojūčiai ir kvapai, skanus maistas, fizinis aktyvumas ar pozityvios mintys.

Skaityti toliau


Progesteronas

Progesteronas

Progesteronas – tai lytinis moteriškas hormonas, atsakingas už kūno paruošimą apvaisinimui ir nėštumo palaikymą. Jį pagrinde gamina kiaušidėse esantis geltonasis kūnelis, o nėštumo metu – placenta. Progesteronas taip pat skatina kolageno gamybą, būtino odos stangrumui ir elastingumui išlaikyti. 

Skaityti toliau


Testosteronas

Testosteronas

Testosteronas yra lytinis, tiek moteriškas, tiek vyriškas hormonas, kurį sintetina sėklidės, kiaušidės ir antinksčiai. Tačiau vyrų testosterono lygis yra daug didesnis nei moterų.

Skaityti toliau


Kalcis

Kalcis

Kalcis yra svarbus mineralas, nuo kurio priklauso ne tik stiprūs kaulai, bet ir funkcionalūs raumenys, sveika nervų sistema bei kitos gyvybinės kūno funkcijos. Kalcio nauda organizmui yra neapsakomai didelė ir svarbi.

Skaityti toliau


Magnis

Magnis

Magnis – dar vienas svarbus mineralas, būtinas kaulų ir dantų struktūrai bei normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Didžioji jo dalis koncentruojasi kauluose, net ⅔ šio mineralo kiekio. Tačiau nepaisant to, magnio nauda yra labai plataus spektro ir įtakoja daugelį organizmo funkcijų.

Skaityti toliau


Kalis

Kalis

Kalis yra nepaprastai svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti gyvybiniuose organizmo procesuose, tokiuose kaip angliavandenių ir baltymų apykaita, mineralų ir vandens balansas, kraujo spaudimo reguliavimas, širdies ritmas, raumenų ir nervų sistemos veikla.

Skaityti toliau




© 2024 sveikiau.lt