
Somatotropinas (STH, GH, HGH) – tai augimo hormonas, kuris yra ypač svarbus vaikams, tačiau būtinas ir suaugusiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Jis ne tik reguliuoja augimą, bet ir yra atsakingas už riebalų, angliavandenių bei baltymų apykaitą, todėl dalyvauja ir kūno svorio reguliavime. Augimo hormono trūkumas gali būti staigaus svorio padidėjimo priežastis.
Augimo hormonas būtinas kolageno sintezei, kremzlinio audinio formavimuisi bei gerojo ir blogojo cholesterolio balanso reguliavimui. Nuo jo priklauso odos stangrumas, sveiki sąnariai ir „švarios“ kraujagyslės. Kai somatotropinas išsibalansuoja ir atsiranda ilgalaikis jo stygius, gali padidėti tokių ligų kaip aterosklerozė, infarktas ir insultas rizika.
Somatotropinas taip pat reikalingas kaulams stiprinti ir normaliam raumenų tonusui palaikyti. Jis sumažina osteoporozės riziką ir pagerina judesių koordinaciją.
Somatotropinas daugiausia gaminasi kūnui esant ramybės būsenoje, todėl pakankamas ir kokybiškas miegas yra būtinas. Ypač svarbu pavakarieniauti ne vėliau kaip 3 valandos prieš gulantis į lovą, tuomet organizmas galės laiku suvirškinti maistą. Esant tuščiam skrandžiui miego metu skaidomi riebalai, o tam reikalingas somatotropinas, todėl ir padidėja jo gamyba. Kad šis procesas vyktų sklandžiai ir nenutrūktų, cukraus kiekis kraujyje taip pat turi būti normos ribose. Sportas ir fiziniai pratimai irgi skatina somatotropinio hormono gamybą.
Akromegalija – tai gana reta liga, kurią sukelia augimo hormono perteklius. Ji pasireiškia tokiais simptomais kaip galūnių ir vidaus organų padidėjimas, sąnarių skausmai, aukštas kraujo spaudimas ir sutrikusi medžiagų apykaita. Kartais akromegalijai diagnozuoti gali prireikti net 10–12 metų.

Cholesterolis (cholesterinas) – aptinkamas beveik visose žmogaus kūno ląstelėse. Tai gyvybiškai svarbi riebalinė medžiaga (lipidai), kuri dalyvauja vitamino D, estrogeno ir testosterono gamyboje. Cholesterolį organizmas gali sintetinti pats arba pasisavinti iš maisto.

Aminorūgščių nauda organizmui yra įvairiapusiška. Jos palaiko gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, aktyvina smegenų veiklą, pakelia nuotaiką, suteikia energijos bei skatina medžiagų apykaitą.

Omega-3 yra gerieji riebalai, kurių organizmas turi gauti kasdien su maistu, nes pats jų nesintetina. Tai – nesočiosios riebalų rūgštys. Jas sudaro augalinės kilmės alfa linoleno rūgštis (ALR) ir jūrinių žuvų riebaluose bei dumbliuose randama dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR).

Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.

Skaidulos, dar vadinamos ląsteliena, yra augalinės kilmės maistinės medžiagos, be kurių mūsų virškinimo sistema negalėtų sklandžiai dirbti. Jos skirstomos į dvi rūšis: tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, keliaudamos virškinamuoju traktu, sugeria vandenį ir tampa panašios į želatiną, o netirpios skaidulos išlieka nepakitusios. Pagrindiniai tirpių skaidulų šaltiniai yra brokoliai, briuselio kopūstai, pupelės, špinatai, obuoliai, apelsinai, greipfrutai, avižiniai dribsniai, vynuogės ir slyvos. Netirpių – vaisių ir šakninių daržovių žievelės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, grūdai, nemaltų kviečių produktai, kviečių ir kukurūzų sėlenos. Subalansuota mityba apima abiejų tipų skaidulas.

Chromas – tai maistinė medžiaga, kurios organizmas pats negamina, todėl ją būtina gauti su maistu. Šis mikroelementas ypatingas tuo, kad mažina alkį ir norą smaližiauti, o tai gali būti naudinga tiems, kurie nori numesti svorio.

Siera yra esminė ir nepakeičiama maistinė medžiaga, kuri vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme. Viena iš svarbiausių jos funkcijų – aminorūgščių sintezė. Siera taip pat aktyvuoja tam tikrus fermentus bei dalyvauja reikšminguose metabolizmo procesuose: riebalų rūgščių apykaitoje ir energijos gamyboje.

Kolagenas yra baltymas, kuris sudaro didžiąją dalį mūsų odos, kaulų, raumenų, sausgyslių ir raiščių struktūros. Jis veikia kaip klijai, kurie laiko mūsų kūną kartu ir padeda išlaikyti jo tvirtumą bei elastingumą. Be kolageno, mūsų oda būtų mažiau elastinga ir linkusi į raukšles.

Vanduo – tai ne tik gaivus gėrimas karštą dieną. Tai gyvybiškai svarbi medžiaga, be kurios negalėtų egzistuoti nei vienas gyvas organizmas. Mūsų kūnas sudarytas maždaug iš 70% vandens, ir jis mums atlieka daugybę itin svarbių funkcijų. Be vandens mes negalėtume išgyventi ilgiau nei kelias dienas.

Kortikosteroidai – tai hormonai, gaminami antinksčių liaukose, kuriuos sudaro dvi pagrindinės hormonų grupės: gliukokortikoidai, veikiantys uždegimą, ir mineralkortikoidai, reguliuojantys vandens ir elektrolitų balansą.