Beta karotenas – nauda ne tik akims

Beta karotenas – nauda ne tik akims

Beta karotenas arba beta karotinas yra ryškiai oranžinis pigmentas, kurio gausu oranžinės spalvos vaisiuose bei daržovėse, tokiuose kaip morkos, moliūgai ar paprikos. Tačiau jo taip pat galima rasti ir žaliose lapinėse daržovėse, pvz,. špinatuose ir brokoliuose. Šis pigmentas ne tik suteikia spalvą daržovėms ir vaisiams, bet ir yra svarbus antioksidantas mūsų sveikatai.

Beta karotenas taip pat žinomas kaip provitaminas A, o tai reiškia, kad mūsų organizmas gali jį paversti vitaminu A. Vitaminas A yra būtinas geram regėjimui bei labai naudingas odos priežiūrai, nes suteikia jai natūralų švytėjimą ir apsaugo nuo saulės žalos. Taip pat stiprina imunitetą, skatindamas baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra pagrindinė organizmo apsauga nuo infekcijų, gamybą.

Beta karotenas, dėl savo antioksidacinių savybių, padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, kuriuos sukelia laisvieji radikalai, o tai gali padėti sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką.

Beta karotenas geriausiai įsisavinamas, kai vartojamas kartu su riebalais. Taip pat, terminis apdorojimas, pvz., virimas ar kepimas, padeda išlaisvinti beta karoteną iš maisto produktų, todėl virtos morkos ar keptos saldžiosios bulvės yra naudingesnės nei žalios.




Kaip susidaro toksinai organizme?

Kaip susidaro toksinai organizme?

Toksinai yra nuodingos medžiagos, kurios gali patekti į mūsų organizmą iš aplinkos arba susidaryti dėl vidinių procesų. Šios medžiagos gali kauptis įvairiuose organuose ir audiniuose, trikdyti normalią organizmo veiklą ir sukelti įvairias sveikatos problemas. Nors organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus, tokius kaip kepenys ir inkstai, pernelyg didelis toksinų kiekis gali apsunkinti jų darbą.

Skaityti toliau


Vitaminai, jų rūšys ir svarba

Vitaminai, jų rūšys ir svarba

Vitaminai yra būtinos organinės medžiagos, kurios užtikrina mūsų sveikatą ir normalią kūno veiklą. Jų yra 13 ir mūsų organizmui jie reikalingi tik nedideliais kiekiais. Nors patys vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei statybinė medžiaga, tačiau be jų organizmo veikla būtų neįmanoma. Jie prisideda prie energijos gamybos, imuninės sistemos stiprinimo, ląstelių augimo ir dalyvauja daugelyje kitų svarbių biocheminių procesų.

Skaityti toliau


Kas yra laisvieji radikalai ir kokią žalą jie kelia?

Kas yra laisvieji radikalai ir kokią žalą jie kelia?

Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios turi neporinius elektronus. Dėl šių nesuporuotų elektronų jie yra labai reaktyvūs ir linkę reaguoti su kitomis molekulėmis, siekdami stabilizuotis. Galima sakyti, kad laisvieji radikalai – tai labai karštos ugnies kibirkštys, ieškančios prisitvirtinti prie bet ko, ką sutinka, taip žalodamos kitus. Šis procesas vadinamas oksidacija, o jo metu pažeidžiamos ląstelės. Tai gali lemti greitesnį senėjimą ir įvairias ligas, tokias kaip vėžys ar širdies ligos.

Skaityti toliau


„Meilės hormonas“ oksitocinas

„Meilės hormonas“ oksitocinas

Oksitocinashormonas, atliekantis svarbų vaidmenį žmonių tarpusavio santykiuose. Jis išsiskiria apkabinimų ir bučinių metu, padėdamas mums jaustis artimesniems ir labiau susijusiems su tais žmonėmis. Tačiau oksitocino poveikis neapsiriboja vien romantiškais santykiais, jis stiprina ir ryšius su draugais bei šeima.

Skaityti toliau


Žalioji arbata – vienas stipriausių antioksidantų

Žalioji arbata – vienas stipriausių antioksidantų

Žalioji arbata – tai populiarus gėrimas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie nevytinami, o iš karto po nuskynimo apdorojami karštais garais arba sausoje keptuvėje, taip išsaugant didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Ši arbata labai vertinama dėl gausaus antioksidantų kiekio, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų.

Skaityti toliau


Antioksidantai ir jų įtaka organizmui

Antioksidantai ir jų įtaka organizmui

Antioksidantas – tai medžiaga, kuri padeda apsaugoti mūsų kūną nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios gali pažeisti ląsteles ir sukelti įvairias ligas, tokias kaip vėžys, širdies ligos ar priešlaikinis senėjimas. Antioksidantai veikia kaip skydas, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmą nuo jų daromos žalos.

Skaityti toliau


E maisto priedai – kas tai?

E maisto priedai – kas tai?

Maisto priedai – tai natūralios arba sintetinės medžiagos, dedamos į maisto produktus, kad pagerintų jų skonį, išvaizdą, tekstūrą ar prailginti jų galiojimo laiką. Jie gali būti naudojami kaip dažikliai, konservantai, saldikliai, tirštikliai ir kt. Nors dauguma maisto priedų yra saugūs ir patvirtinti naudojimui, kai kurie gali sukelti alergines reakcijas ar kitas sveikatos problemas, ypač žmonėms su padidėjusiu jautrumu.

Skaityti toliau


Kodėl kankina nemiga?

Kodėl kankina nemiga?

Nemiga yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių visame pasaulyje. Tai miego sutrikimas, kai žmogui sunku užmigti, kamuoja dažnas prabudinėjimas naktį arba pabudęs jaučiasi nepailsėjęs. Nemiga gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo to, kiek laiko ji trunka ir kaip dažnai pasikartoja.

Skaityti toliau


Faktai apie jogą

Faktai apie jogą

Joga – tai senovinė praktika, kilusi iš Indijos, kuri apjungia fizinius pratimus, kvėpavimo technikas ir meditaciją. Atliekant jogą, dėmesys skiriamas kūno ir proto harmonijai, siekiant sukurti vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Pratimai atliekami lėtai, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, o tai padeda sumažinti įtampą ir stresą.

Skaityti toliau


Greitas maistas – žala sveikatai

Greitas maistas – žala sveikatai

Greitas maistas (angl. fast food) yra greitai paruošiama ir lengvai prieinama maisto rūšis. Paprastai tai reiškia maistą, pagamintą iš iš anksto paruoštų ingredientų, kad būtų galima greitai patiekti klientams. Greito maisto restoranai dažniausiai specializuojasi gaminant tokius patiekalus kaip mėsainiai, picos, bulvytės fri, vištienos sparneliai, sumuštiniai, kebabai, tako, dešrainiai, kibinai ir čeburekai.

Skaityti toliau




© 2024 sveikiau.lt