SVEIKIAU.LTŽalioji arbata – vienas stipriausių antioksidantų
Žalioji arbata – tai populiarus gėrimas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie nevytinami, o iš karto po nuskynimo apdorojami karštais garais arba sausoje keptuvėje, taip išsaugant didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Ši arbata labai vertinama dėl gausaus antioksidantų kiekio, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų.
Žalioji arbata turi daugybe privalumų sveikatai. Tyrimai rodo, kad reguliarus jos vartojimas gali padėti sumažinti širdies ligų ir insulto riziką. Žalia arbata taip pat naudojama smegenų veiklai pagerinti, svorio metimui bei imuniteto stiprinimui.
Žalioji arbata pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali prisidėti prie įvairių lėtinių ligų gydymo. Be to, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kas ypač svarbu žmonėms, sergantiems diabetu.
Žalioji arbata ruošiama kitaip nei kitos arbatos. Ji neturėtų būti užplikoma verdančiu vandeniu, nes tai gali sugadinti subtilų jos skonį ir sumažinti naudingųjų medžiagų kiekį. Vanduo turėtų būti apie 70-80°C, o arbatą reikėtų plikyti 2-3 minutes. Prieš geriant, galima įspausti šiek tiek citrinos. Tai dar labiau padidins žalios arbatos naudą sveikatai, nes citrina pasižymi savybėmis, gerinančiomis antioksidantų įsisavinimą.
Kokį vaidmenį mūsų kūne atlieka homeostazė?
Homeostazė yra svarbi sistema, padedanti palaikyti pusiausvyrą mūsų organizme. Įsivaizduok, kad esi namas, kuriame reikia palaikyti tam tikras sąlygas, kad tau būtų patogu gyventi. Tavo kūnas – tai irgi toks „namas“, kuriame vyksta daugybė procesų, o homeostazė – tarsi termostatas, kuris reguliuoja viską, kad tu jaustumeisi gerai. Pavyzdžiui, kai lauke karšta, homeostazė sukelia prakaitavimą, kad atvėsinti organizmą, taip užtikrindama pastovią jo temperatūrą.
Ypatingasis vitaminas B12
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
Kodėl reikia rūpintis žarnyno mikrobiota?
Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Kas yra oksidacinis stresas ir koks jo poveikis organizmui?
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Kuo naudingas glicinas?
Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
„Meilės hormonas“ oksitocinas
Oksitocinas – hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį žmonių tarpusavio santykiuose. Jis išsiskiria apkabinimų ir bučinių metu, padėdamas mums jaustis artimesniems ir labiau susijusiems su tais žmonėmis. Tačiau oksitocino poveikis neapsiriboja vien romantiškais santykiais, jis stiprina ir ryšius su draugais bei šeima.
Kas yra laisvieji radikalai ir kokią žalą jie kelia?
Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios turi neporinius elektronus. Dėl šių nesuporuotų elektronų jie yra labai reaktyvūs ir linkę reaguoti su kitomis molekulėmis, siekdami stabilizuotis. Galima sakyti, kad laisvieji radikalai – tai labai karštos ugnies kibirkštys, ieškančios prisitvirtinti prie bet ko, ką sutinka, taip žalodamos kitus. Šis procesas vadinamas oksidacija, o jo metu pažeidžiamos ląstelės. Tai gali lemti greitesnį senėjimą ir įvairias ligas, tokias kaip vėžys ar širdies ligos.
Vitaminai, jų rūšys ir svarba
Vitaminai yra būtinos organinės medžiagos, kurios užtikrina mūsų sveikatą ir normalią kūno veiklą. Jų yra 13 ir mūsų organizmui jie reikalingi tik nedideliais kiekiais. Nors patys vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei statybinė medžiaga, tačiau be jų organizmo veikla būtų neįmanoma. Jie prisideda prie energijos gamybos, imuninės sistemos stiprinimo, ląstelių augimo ir dalyvauja daugelyje kitų svarbių biocheminių procesų.
Kaip susidaro toksinai organizme?
Toksinai yra nuodingos medžiagos, kurios gali patekti į mūsų organizmą iš aplinkos arba susidaryti dėl vidinių procesų. Šios medžiagos gali kauptis įvairiuose organuose ir audiniuose, trikdyti normalią organizmo veiklą ir sukelti įvairias sveikatos problemas. Nors organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus, tokius kaip kepenys ir inkstai, pernelyg didelis toksinų kiekis gali apsunkinti jų darbą.
Beta karotenas – nauda ne tik akims
Beta karotenas arba beta karotinas yra ryškiai oranžinis pigmentas, kurio gausu oranžinės spalvos vaisiuose bei daržovėse, tokiuose kaip morkos, moliūgai ar paprikos. Tačiau jo taip pat galima rasti ir žaliose lapinėse daržovėse, pvz,. špinatuose ir brokoliuose. Šis pigmentas ne tik suteikia spalvą daržovėms ir vaisiams, bet ir yra svarbus antioksidantas mūsų sveikatai.