Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Kepenys turi unikalią savybę – sugeba atsinaujinti, tačiau tam būtina tinkama priežiūra. Riebūs ir perdirbti maisto produktai, stresas, virusinės infekcijos, cheminės medžiagos bei nejudrus gyvenimo būdas silpnina kepenis. Tai gali lemti energijos stoką, blogesnę odos būklę ir netgi sunkesnes sveikatos problemas.
Kepenys gali būti stiprinamos sveika mityba ir tinkamu gyvenimo būdu. Naudingiausi produktai – brokoliai, špinatai, česnakai, ciberžolė ir riešutai, kuriuose yra daug antioksidantų bei priešuždegiminių medžiagų. Taip pat svarbu gerti pakankamai vandens, riboti cukraus ir druskos vartojimą bei rinktis natūralius, kuo mažiau apdorotus maisto produktus.
Kepenys mėgsta aktyvų gyvenimo būdą. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina kraujotaką, bet ir padeda palaikyti sveiką svorį, kas itin naudinga kepenims. Be to, svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas.
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.
Rauginti kopūstai – tai natūralūs probiotikai. Šių daržovių fermentacijos metu susidaro naudingi mikroorganizmai, padedantys palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme.
Argininas, dar žinomas kaip L-argininas – tai viena iš pusiau nepakeičiamų aminorūgščių, dalyvaujančių įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant kreatino gamybą. Ši aminorūgštis dažnai vadinama baltymų „statybine medžiaga“, tačiau jos nauda yra daug platesnė nei vien tik baltymų sintezė.
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.