SVEIKIAU.LTKodėl kankina nemiga?
Nemiga yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių visame pasaulyje. Tai miego sutrikimas, kai žmogui sunku užmigti, kamuoja dažnas prabudinėjimas naktį arba pabudęs jaučiasi nepailsėjęs. Nemiga gali būti laikina arba lėtinė, priklausomai nuo to, kiek laiko ji trunka ir kaip dažnai pasikartoja.
Nemiga dažnai kyla dėl streso, nerimo, depresijos ar kitų psichologinių problemų. Taip pat ją gali sukelti įvairūs gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip nesveika mityba, pernelyg vėlyva soti vakarienė, per daug kofeino ar alkoholio, nereguliarios miego valandos ar nepakankamas fizinis aktyvumas. Nemiga gali būti susijusi ir su sveikatos problemomis, tokiomis kaip lėtinės ligos ar skausmas.
Nemigą skatina ir blogi miego įpročiai, pavyzdžiui, išmaniųjų įrenginių naudojimas prieš miegą. Šie prietaisai skleidžia mėlynąją šviesą, kuri trikdo hormono melatonino susidarymą. Melatonino gamyba natūraliai suaktyvėja tamsoje, todėl mėlynoji šviesa, sklindanti iš išmaniųjų įrenginių ir televizorių ekranų apsunkina užmigimą ir blogina miego kokybę.
Nemiga gali turėti rimtų pasekmių kasdieniame gyvenime. Ji ne tik sumažina darbingumą ir koncentraciją, bet ir gali sukelti emocinius sutrikimus, pavyzdžiui, irzlumą ar depresiją. Ilgalaikė nemiga gali neigiamai paveikti ir fizinę sveikatą, didinant širdies ligų, diabeto ar nutukimo riziką.
Kai kankina nemiga, dažnai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą:
- Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną.
- Sumažinti stimuliuojančių gėrimų, tokių kaip kava, energetiniai gėrimai, alkoholis, juodoji ir žalioji arbata, vartojimą. Ypač likus kelioms valandoms iki miego.
- Mažinti rūkymą.
- Vakarieniauti ne vėliau kaip 2-3 valandas prieš miegą.
- Bent valandą prieš miegą nenaudoti išmaniųjų ekranų.
- Reguliariai sportuoti.
- Vengti streso.
E maisto priedai – kas tai?
Maisto priedai – tai natūralios arba sintetinės medžiagos, dedamos į maisto produktus, kad pagerintų jų skonį, išvaizdą, tekstūrą ar prailginti jų galiojimo laiką. Jie gali būti naudojami kaip dažikliai, konservantai, saldikliai, tirštikliai ir kt. Nors dauguma maisto priedų yra saugūs ir patvirtinti naudojimui, kai kurie gali sukelti alergines reakcijas ar kitas sveikatos problemas, ypač žmonėms su padidėjusiu jautrumu.
Antioksidantai ir jų įtaka organizmui
Antioksidantas – tai medžiaga, kuri padeda apsaugoti mūsų kūną nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios gali pažeisti ląsteles ir sukelti įvairias ligas, tokias kaip vėžys, širdies ligos ar priešlaikinis senėjimas. Antioksidantai veikia kaip skydas, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmą nuo jų daromos žalos.
Beta karotenas – nauda ne tik akims
Beta karotenas arba beta karotinas yra ryškiai oranžinis pigmentas, kurio gausu oranžinės spalvos vaisiuose bei daržovėse, tokiuose kaip morkos, moliūgai ar paprikos. Tačiau jo taip pat galima rasti ir žaliose lapinėse daržovėse, pvz,. špinatuose ir brokoliuose. Šis pigmentas ne tik suteikia spalvą daržovėms ir vaisiams, bet ir yra svarbus antioksidantas mūsų sveikatai.
Kaip susidaro toksinai organizme?
Toksinai yra nuodingos medžiagos, kurios gali patekti į mūsų organizmą iš aplinkos arba susidaryti dėl vidinių procesų. Šios medžiagos gali kauptis įvairiuose organuose ir audiniuose, trikdyti normalią organizmo veiklą ir sukelti įvairias sveikatos problemas. Nors organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus, tokius kaip kepenys ir inkstai, pernelyg didelis toksinų kiekis gali apsunkinti jų darbą.
Vitaminai, jų rūšys ir svarba
Vitaminai yra būtinos organinės medžiagos, kurios užtikrina mūsų sveikatą ir normalią kūno veiklą. Jų yra 13 ir mūsų organizmui jie reikalingi tik nedideliais kiekiais. Nors patys vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei statybinė medžiaga, tačiau be jų organizmo veikla būtų neįmanoma. Jie prisideda prie energijos gamybos, imuninės sistemos stiprinimo, ląstelių augimo ir dalyvauja daugelyje kitų svarbių biocheminių procesų.
Faktai apie jogą
Joga – tai senovinė praktika, kilusi iš Indijos, kuri apjungia fizinius pratimus, kvėpavimo technikas ir meditaciją. Atliekant jogą, dėmesys skiriamas kūno ir proto harmonijai, siekiant sukurti vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Pratimai atliekami lėtai, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, o tai padeda sumažinti įtampą ir stresą.
Greitas maistas – žala sveikatai
Greitas maistas (angl. fast food) yra greitai paruošiama ir lengvai prieinama maisto rūšis. Paprastai tai reiškia maistą, pagamintą iš iš anksto paruoštų ingredientų, kad būtų galima greitai patiekti klientams. Greito maisto restoranai dažniausiai specializuojasi gaminant tokius patiekalus kaip mėsainiai, picos, bulvytės fri, vištienos sparneliai, sumuštiniai, kebabai, tako, dešrainiai, kibinai ir čeburekai.
Kas yra inulinas ir kokia jo nauda?
Inulinas yra natūrali skaidulinė medžiaga, dažnai randama augaluose, ypač šaknyse ir gumbavaisiuose, tokiuose kaip cikorijos, topinambai, artišokai, svogūnai ir česnakai. Ši skaidula yra labai vertinga dėl savo teigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Ji veikia kaip prebiotikas – medžiaga, kuri maitina gerąsias žarnyno bakterijas, tokias kaip bifidobakterijos ir laktobacilos, kurios padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą.
Kam reikalinga folio rūgštis?
Folio rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas B9, yra vandenyje tirpus vitaminas. Ji dalyvauja baltymų apykaitoje bei augimo ir vystymosi procesuose. Taip pat padeda organizmui kurti naujas ląsteles ir yra svarbi raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Šis B grupės vitaminas ypač reikalingas moterims nėštumo ir žindymo laikotarpiu.
Kuo pavojingas per didelis homocisteinas?
Homocisteinas yra aminorūgštis, kurią mūsų organizmas gamina kaip metionino – kitos aminorūgšties, šalutinį produktą. Sveikame kūne homocisteinas yra paverčiamas kitomis medžiagomis. Tačiau, sutrikus tam tikriems procesams, jo kiekis kraujyje gali padidėti ir sukelti pavojų sveikatai. Padidėjęs homocisteino lygis yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ar insultas, rizika.