Homeostazė yra svarbi sistema, padedanti palaikyti pusiausvyrą mūsų organizme. Įsivaizduok, kad esi namas, kuriame reikia palaikyti tam tikras sąlygas, kad tau būtų patogu gyventi. Tavo kūnas – tai irgi toks „namas“, kuriame vyksta daugybė procesų, o homeostazė – tarsi termostatas, kuris reguliuoja viską, kad tu jaustumeisi gerai. Pavyzdžiui, kai lauke karšta, homeostazė sukelia prakaitavimą, kad atvėsinti organizmą, taip užtikrindama pastovią jo temperatūrą.
Homeostazė reguliuoja įvairių organų veiklą. Prireikus, ji paskatina inkstus, kad atstatytų vandens ir druskų balansą, plaučius – aprūpinti ląsteles deguonimi, o kepenis – neutralizuoti kenksmingas medžiagas. Tokiu būdu homeostazė užtikrina pastovias vidines sąlygas ir optimalų organizmo funkcionavimą.
Homeostazė veikia ir per hormonų ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Pavyzdžiui, kai padidėja cukraus kiekis kraujyje, ji paskatina kasą išskirti insuliną, kuris sureguliuoja jo lygį. Tuo tarpu, atsirandus aukštam kraujospūdžiui, homeostazė signalizuoja nervų sistemai, kad sukeltų kraujagyslių išsiplėtimą ir sumažintų širdies susitraukimų dažnį bei stiprumą, tokiu būdu išlaikydama jį stabilų.
Homeostazė – tai nuolatinis, kintantis procesas, kuris padeda mūsų organizmui prisitaikyti ir išgyventi įvairiose situacijose. Tai esminis mechanizmas, leidžiantis mums jaustis gerai ir būti sveikiems, todėl itin svarbu juo rūpintis. Tokie veiksniai kaip subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, tinkamas miegas ir efektyvus streso valdymas gali ženkliai pagerinti homeostazės veiklą.
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
GABA yra svarbi smegenų cheminė medžiaga, kuri atlieka raminamąjį vaidmenį. Jos pilnas pavadinimas yra gama-amino sviesto rūgštis. Tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, atsakingų už nervinių signalų slopinimą. Kai GABA prisijungia prie savo receptorių, nervinės ląstelės tampa mažiau aktyvios, todėl atsiranda ramybės ir atsipalaidavimo jausmas.
Žalioji arbata – tai populiarus gėrimas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie nevytinami, o iš karto po nuskynimo apdorojami karštais garais arba sausoje keptuvėje, taip išsaugant didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Ši arbata labai vertinama dėl gausaus antioksidantų kiekio, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų.
Oksitocinas – hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį žmonių tarpusavio santykiuose. Jis išsiskiria apkabinimų ir bučinių metu, padėdamas mums jaustis artimesniems ir labiau susijusiems su tais žmonėmis. Tačiau oksitocino poveikis neapsiriboja vien romantiškais santykiais, jis stiprina ir ryšius su draugais bei šeima.
Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios turi neporinius elektronus. Dėl šių nesuporuotų elektronų jie yra labai reaktyvūs ir linkę reaguoti su kitomis molekulėmis, siekdami stabilizuotis. Galima sakyti, kad laisvieji radikalai – tai labai karštos ugnies kibirkštys, ieškančios prisitvirtinti prie bet ko, ką sutinka, taip žalodamos kitus. Šis procesas vadinamas oksidacija, o jo metu pažeidžiamos ląstelės. Tai gali lemti greitesnį senėjimą ir įvairias ligas, tokias kaip vėžys ar širdies ligos.
Vitaminai yra būtinos organinės medžiagos, kurios užtikrina mūsų sveikatą ir normalią kūno veiklą. Jų yra 13 ir mūsų organizmui jie reikalingi tik nedideliais kiekiais. Nors patys vitaminai nėra nei energijos šaltinis, nei statybinė medžiaga, tačiau be jų organizmo veikla būtų neįmanoma. Jie prisideda prie energijos gamybos, imuninės sistemos stiprinimo, ląstelių augimo ir dalyvauja daugelyje kitų svarbių biocheminių procesų.
Toksinai yra nuodingos medžiagos, kurios gali patekti į mūsų organizmą iš aplinkos arba susidaryti dėl vidinių procesų. Šios medžiagos gali kauptis įvairiuose organuose ir audiniuose, trikdyti normalią organizmo veiklą ir sukelti įvairias sveikatos problemas. Nors organizmas turi natūralius detoksikacijos mechanizmus, tokius kaip kepenys ir inkstai, pernelyg didelis toksinų kiekis gali apsunkinti jų darbą.