GABA yra svarbi smegenų cheminė medžiaga, kuri atlieka raminamąjį vaidmenį. Jos pilnas pavadinimas yra gama-amino sviesto rūgštis. Tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, atsakingų už nervinių signalų slopinimą. Kai GABA prisijungia prie savo receptorių, nervinės ląstelės tampa mažiau aktyvios, todėl atsiranda ramybės ir atsipalaidavimo jausmas.
GABA yra ypač svarbi, kai patiriame stresą ar nerimą, nes padeda sulėtinti nervinių impulsų perdavimą, kas mažina nerimo jausmą ir gerina miegą. Tai paaiškina, kodėl kai kurie vaistai, naudojami nerimui gydyti, skatina GABA aktyvumą smegenyse.
GABA kiekis organizme gali būti padidintas natūraliais būdais. Pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas, meditacija ir sveika mityba prisideda prie šios medžiagos gamybos. Be to, maistas, kuriame gausu magnio ir vitamino B6, taip pat padeda palaikyti tinkamą GABA lygį.
GABA nauda yra labai įvairi. Šis neurotransmiteris gali ne tik sumažinti nerimą, bet ir teigiamai paveikti depresijos simptomus, sumažinti traukulių riziką ir netgi pagerinti širdies sveikatą.
Miegas yra vienas iš svarbiausių procesų mūsų gyvenime. Jis padeda kūnui ir protui pailsėti, atsigauti bei pasiruošti naujai dienai. Miego metu smegenys apdoroja informaciją, formuoja naujus prisiminimus, stiprina atmintį ir pašalina nereikalingas atliekas. Tai esminis procesas, būtinas mūsų kasdieninei veiklai, gerai nuotaikai ir emocinei pusiausvyrai palaikyti. Be miego negalėtume normaliai funkcionuoti: būtume pavargę, išsiblaškę ir ne tokie produktyvūs.
Laimės hormonai yra cheminės medžiagos, kurios natūraliai gaminamos mūsų smegenyse ir veikia kaip neurotransmiteriai. Šios medžiagos turi tiesioginę įtaką mūsų nuotaikai, savijautai ir bendrai psichinei sveikatai. Jie reguliuoja įvairias funkcijas, tokias kaip streso lygis, motyvacija, miegas ir skausmo suvokimas.
Metabolizmas, arba medžiagų apykaita – tai procesas, kurio metu mūsų kūnas maistą paverčia energija. Šis procesas vyksta nuolatos, net kai mes ilsimės. Metabolizmas yra būtinas, kad galėtume kvėpuoti, judėti, augti, mąstyti, virškinti maistą ir palaikyti kūno temperatūrą.
Batatai, arba saldžios bulvės, yra kilę iš Pietų Amerikos. Nors jie dažnai painiojami su paprastosiomis bulvėmis, šios šakninės daržovės iš tikrųjų priklauso skirtingoms šeimoms. Batatai turi saldesnį skonį ir minkštesnę tekstūrą nei bulvės.
Neurotransmiteriai yra cheminės medžiagos, kurios perduoda signalus tarp nervų ląstelių (neuronų) mūsų smegenyse ir nervų sistemoje. Jie veikia kaip „paštininkai“, leidžiantys vienai ląstelei bendrauti su kita. Neurotransmiteriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias kūno funkcijas, įskaitant nuotaiką, miegą ir judėjimą. Jie leidžia mums mąstyti, jausti ir veikti.
Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie eritrocitų gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
Homeostazė yra svarbi sistema, padedanti palaikyti pusiausvyrą mūsų organizme. Įsivaizduok, kad esi namas, kuriame reikia palaikyti tam tikras sąlygas, kad tau būtų patogu gyventi. Tavo kūnas – tai irgi toks „namas“, kuriame vyksta daugybė procesų, o homeostazė – tarsi termostatas, kuris reguliuoja viską, kad tu jaustumeisi gerai. Pavyzdžiui, kai lauke karšta, homeostazė sukelia prakaitavimą, kad atvėsinti organizmą, taip užtikrindama pastovią jo temperatūrą.