Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
Glicinas taip pat yra svarbus neurotransmiteris, padedantis perduoti signalus tarp nervų ląstelių. Tai reiškia, kad jis dalyvauja smegenų funkcijose, įskaitant atmintį ir mokymąsi. Be to, glicinas turi raminamąjį poveikį, todėl gali padėti geriau miegoti, sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą nuotaiką.
Glicinas yra svarbus organizmo detoksikacijai. Jis padeda kepenims pašalinti toksinus ir sunkiuosius metalus. Be to, glicinas dalyvauja glutationo sintezėje. Glutationas – tai vienas iš svarbiausių antioksidantų, užtikrinantis, kad oksidacinis stresas nepažeistų ląstelių, kas galėtų privesti prie įvairių ligų vystymosi.
Glicinas yra pusiau nepakeičiama aminorūgštis, kurią mūsų kūnas gali iš dalies pasigaminti pats, apie 85%, o likusią dalį reikia gauti su maistu. Šios aminorūgšties yra daugelyje maisto produktų, tokiuose kaip mėsa, žuvis, pieno produktai ir ankštiniai augalai. Įtraukus šiuos produktus į mitybą, galima natūraliai padidinti glicino kiekį organizme. Kartais jo poreikis išauga esant intensyviam fiziniam krūviui ar sergant tam tikromis ligomis.
GABA yra svarbi smegenų cheminė medžiaga, kuri atlieka raminamąjį vaidmenį. Jos pilnas pavadinimas yra gama-amino sviesto rūgštis. Tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, atsakingų už nervinių signalų slopinimą. Kai GABA prisijungia prie savo receptorių, nervinės ląstelės tampa mažiau aktyvios, todėl atsiranda ramybės ir atsipalaidavimo jausmas.
Miegas yra vienas iš svarbiausių procesų mūsų gyvenime. Jis padeda kūnui ir protui pailsėti, atsigauti bei pasiruošti naujai dienai. Miego metu smegenys apdoroja informaciją, formuoja naujus prisiminimus, stiprina atmintį ir pašalina nereikalingas atliekas. Tai esminis procesas, būtinas mūsų kasdieninei veiklai, gerai nuotaikai ir emocinei pusiausvyrai palaikyti. Be miego negalėtume normaliai funkcionuoti: būtume pavargę, išsiblaškę ir ne tokie produktyvūs.
Laimės hormonai yra cheminės medžiagos, kurios natūraliai gaminamos mūsų smegenyse ir veikia kaip neurotransmiteriai. Šios medžiagos turi tiesioginę įtaką mūsų nuotaikai, savijautai ir bendrai psichinei sveikatai. Jie reguliuoja įvairias funkcijas, tokias kaip streso lygis, motyvacija, miegas ir skausmo suvokimas.
Metabolizmas, arba medžiagų apykaita – tai procesas, kurio metu mūsų kūnas maistą paverčia energija. Šis procesas vyksta nuolatos, net kai mes ilsimės. Metabolizmas yra būtinas, kad galėtume kvėpuoti, judėti, augti, mąstyti, virškinti maistą ir palaikyti kūno temperatūrą.
Batatai, arba saldžios bulvės, yra kilę iš Pietų Amerikos. Nors jie dažnai painiojami su paprastosiomis bulvėmis, šios šakninės daržovės iš tikrųjų priklauso skirtingoms šeimoms. Batatai turi saldesnį skonį ir minkštesnę tekstūrą nei bulvės.
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie eritrocitų gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
Homeostazė yra svarbi sistema, padedanti palaikyti pusiausvyrą mūsų organizme. Įsivaizduok, kad esi namas, kuriame reikia palaikyti tam tikras sąlygas, kad tau būtų patogu gyventi. Tavo kūnas – tai irgi toks „namas“, kuriame vyksta daugybė procesų, o homeostazė – tarsi termostatas, kuris reguliuoja viską, kad tu jaustumeisi gerai. Pavyzdžiui, kai lauke karšta, homeostazė sukelia prakaitavimą, kad atvėsinti organizmą, taip užtikrindama pastovią jo temperatūrą.
Žalioji arbata – tai populiarus gėrimas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie nevytinami, o iš karto po nuskynimo apdorojami karštais garais arba sausoje keptuvėje, taip išsaugant didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Ši arbata labai vertinama dėl gausaus antioksidantų kiekio, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų.