Nervų sistema yra sudėtingas mūsų kūno tinklas, kuris perduoda signalus tarp smegenų ir kitų kūno dalių. Ji kontroliuoja beveik viską, nuo kvėpavimo ir širdies ritmo iki judesių bei emocijų.
Nervų sistema susideda iš dviejų pagrindinių dalių: centrinės nervų sistemos (CNS) ir periferinės nervų sistemos (PNS). Centrinė nervų sistema, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, yra atsakinga už daugelį esminių organizmo funkcijų. Tuo tarpu periferinė nervų sistema, sudaryta iš nervų tinklo, pasiekiančio visas kūno dalis, perduoda signalus tarp centrinės nervų sistemos ir kitų kūno audinių.
Nervų sistemą žaloja stresas, per didelis darbo krūvis ir miego trūkumas. Nuolatinė įtampa verčia ją veikti maksimaliai, o tai gali sukelti nuovargį, dirglumą ar net rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip galvos skausmai, depresija ar nerimas. Be to, alkoholio ir tabako vartojimas taip pat smarkiai pažeidžia nervų ląsteles, lėtindamas jų atsistatymą ir funkcijas.
Nervų sistema taip pat gali nukentėti dėl netinkamos mitybos. Jei organizmas negauna pakankamai vitaminų, ypač B grupės vitaminų, tokių kaip B1, B6 ir B12, tai gali trukdyti nervinių ląstelių veiklai ir sukelti atminties sutrikimus ar prastą koncentraciją.
Nervų sistemą stiprina:
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat svarbus nervų sistemos stiprinimui. Jis gerina kraujotaką ir stimuliuoja smegenų funkcijas.
Anemija – tai kraujo liga, kai kraujyje sumažėja hemoglobino arba eritrocitų, kurie perneša deguonį į audinius, kiekis. Pagrindiniai anemijos, dar vadinamos mažakraujyste, požymiai yra nuolatinis nuovargis, išbalęs veidas, galvos svaigimas, padidėjęs širdies ritmas ir dusulys. Žmogus gali jaustis silpnas ir neturėti energijos, o sunkesniais atvejais gali atsirasti širdies veiklos sutrikimai. Anemijos simptomai dažniausiai pasireiškia tik ligai progresuojant.
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai – svarbiausios kraujo sudedamosios dalys. Šios ląstelės yra atsakingos už deguonies transportavimą iš plaučių į kūno audinius bei anglies dioksido pašalinimą iš organizmo. Be jų organizmas negalėtų normaliai funkcionuoti, nes kitos ląstelės negautų reikiamo deguonies.
Mikroelementai yra būtini mineralai, be kurių mūsų kūnas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Nors šių medžiagų mums reikia labai mažais kiekiais, jų vaidmuo organizme yra gyvybiškai svarbus. Mikroelementai dalyvauja daugelyje svarbių procesų: nuo energijos gamybos iki imuniteto stiprinimo.
Tunas yra labai populiari žuvis ant daugelio žmonių stalo dėl savo švelnaus skonio ir maistinės vertės. Tai puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, padedantis formuoti raumenis ir atkurti kūno audinius.
Pesticidai yra cheminės medžiagos, naudojamos apsaugoti augalus nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. Nors jie padeda užauginti didesnį derlių, gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui.
Pistacijos – tai ne tik skanus, bet ir sveikas užkandis, turintis didelę maistinę vertę. Šie riešutai yra puikus skaidulų, sveikųjų riebalų ir baltymų šaltinis, padedantis ilgiau išlaikyti sotumo jausmą. Sausrai atsparus pistacijų medis daugiausiai auginamas šiltuose regionuose, tokiuose kaip Iranas, JAV, Turkija, Sirija ir Kinija. Šio medžio vaisiai yra raudoni, o viduje slypi didelis kauliukas – pistacija.
Fitnesas arba lengvasis kultūrizmas – tai sporto šaka, kurioje derinami jėgos pratimai ir kardio treniruotės, siekiant patobulinti kūno linijas. Skirtingai nuo profesionalaus kultūrizmo, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas raumenų masės auginimui ir dalyvavimui varžybose, fitneso treniruotės leidžia pasiekti estetiškesnių rezultatų, atliekant įvairius pratimus su mažesniais svoriais ir specializuotais treniruokliais. Kas ne tik padeda stiprinti raumenis, bet ir didina ištvermę, gerina laikyseną bei sveikatą.
Riebus maistas dažnai siejamas su sveikatos problemomis, tačiau riebalai yra svarbi mūsų mitybos dalis. Jie suteikia energijos, padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus bei dalyvauja hormonų gamyboje. Vis dėlto labai svarbu rinktis tinkamus riebalus.
Nitratai – tai natūralios medžiagos, randamos daugelyje augalų, ypač daržovėse, ir yra būtinos jų augimui. Tačiau nitratų poveikis žmonėms gali būti dvejopas – tiek naudingas, tiek žalingas.
Gilieji raumenys – mūsų kūno pamatas. Tai raumenų grupė, esanti giliai po paviršiniais raumenimis. Jie nėra matomi iš išorės, tačiau atlieka labai svarbų vaidmenį kūno stabilumui ir laikysenai. Šie raumenys dažniausiai dirba kartu su stuburo, dubens ir pilvo raumenimis, užtikrindami taisyklingą kūno padėtį.