Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Žarnyno mikrobiota ne tik padeda virškinti maistą, bet ir gamina tam tikrus vitaminus, tokius kaip vitaminas K ir kai kurie B grupės vitaminai. Šie vitaminai yra būtini mūsų sveikatai ir gerovei.
Žarnyno mikrobiota taip pat svarbi kovojant su kenksmingais patogenais. Ji sukuria apsauginį barjerą, kuris neleidžia pavojingiems mikroorganizmams įsiskverbti ir sukelti ligas. Sveika mikrobiota gali žymiai pagerinti mūsų imuninės sistemos veiklą.
Žarnyno mikrobiota turi įtakos ir mūsų nuotaikai bei psichinei sveikatai. Kai kurie tyrimai rodo, kad sutrikusi žarnyno mikroflora gali būti susijusi su tokiomis ligomis kaip depresija ir nerimas.
Sveika mityba, kurioje gausu skaidulų, probiotikų ir prebiotikų, gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Taip pat svarbu užsiimti fizine veikla ir mažinti stresą.
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
GABA yra svarbi smegenų cheminė medžiaga, kuri atlieka raminamąjį vaidmenį. Jos pilnas pavadinimas yra gama-amino sviesto rūgštis. Tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, atsakingų už nervinių signalų slopinimą. Kai GABA prisijungia prie savo receptorių, nervinės ląstelės tampa mažiau aktyvios, todėl atsiranda ramybės ir atsipalaidavimo jausmas.
Miegas yra vienas iš svarbiausių procesų mūsų gyvenime. Jis padeda kūnui ir protui pailsėti, atsigauti bei pasiruošti naujai dienai. Miego metu smegenys apdoroja informaciją, formuoja naujus prisiminimus, stiprina atmintį ir pašalina nereikalingas atliekas. Tai esminis procesas, būtinas mūsų kasdieninei veiklai, gerai nuotaikai ir emocinei pusiausvyrai palaikyti. Be miego negalėtume normaliai funkcionuoti: būtume pavargę, išsiblaškę ir ne tokie produktyvūs.
Laimės hormonai yra cheminės medžiagos, kurios natūraliai gaminamos mūsų smegenyse ir veikia kaip neurotransmiteriai. Šios medžiagos turi tiesioginę įtaką mūsų nuotaikai, savijautai ir bendrai psichinei sveikatai. Jie reguliuoja įvairias funkcijas, tokias kaip streso lygis, motyvacija, miegas ir skausmo suvokimas.
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie eritrocitų gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.
Homeostazė yra svarbi sistema, padedanti palaikyti pusiausvyrą mūsų organizme. Įsivaizduok, kad esi namas, kuriame reikia palaikyti tam tikras sąlygas, kad tau būtų patogu gyventi. Tavo kūnas – tai irgi toks „namas“, kuriame vyksta daugybė procesų, o homeostazė – tarsi termostatas, kuris reguliuoja viską, kad tu jaustumeisi gerai. Pavyzdžiui, kai lauke karšta, homeostazė sukelia prakaitavimą, kad atvėsinti organizmą, taip užtikrindama pastovią jo temperatūrą.
Žalioji arbata – tai populiarus gėrimas, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Ji gaminama iš kininio arbatmedžio lapų, kurie nevytinami, o iš karto po nuskynimo apdorojami karštais garais arba sausoje keptuvėje, taip išsaugant didžiąją dalį naudingųjų medžiagų. Ši arbata labai vertinama dėl gausaus antioksidantų kiekio, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų.
Oksitocinas – hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį žmonių tarpusavio santykiuose. Jis išsiskiria apkabinimų ir bučinių metu, padėdamas mums jaustis artimesniems ir labiau susijusiems su tais žmonėmis. Tačiau oksitocino poveikis neapsiriboja vien romantiškais santykiais, jis stiprina ir ryšius su draugais bei šeima.
Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios turi neporinius elektronus. Dėl šių nesuporuotų elektronų jie yra labai reaktyvūs ir linkę reaguoti su kitomis molekulėmis, siekdami stabilizuotis. Galima sakyti, kad laisvieji radikalai – tai labai karštos ugnies kibirkštys, ieškančios prisitvirtinti prie bet ko, ką sutinka, taip žalodamos kitus. Šis procesas vadinamas oksidacija, o jo metu pažeidžiamos ląstelės. Tai gali lemti greitesnį senėjimą ir įvairias ligas, tokias kaip vėžys ar širdies ligos.