Miegas yra vienas iš svarbiausių procesų mūsų gyvenime. Jis padeda kūnui ir protui pailsėti, atsigauti bei pasiruošti naujai dienai. Miego metu smegenys apdoroja informaciją, formuoja naujus prisiminimus, stiprina atmintį ir pašalina nereikalingas atliekas. Tai esminis procesas, būtinas mūsų kasdieninei veiklai, gerai nuotaikai ir emocinei pusiausvyrai palaikyti. Be miego negalėtume normaliai funkcionuoti: būtume pavargę, išsiblaškę ir ne tokie produktyvūs.
Miegas taip pat yra svarbus mūsų fizinei sveikatai. Būtent miego metu organizmas atkuria ląsteles, stiprina imuninę sistemą, reguliuoja hormonus ir skatina raumenų augimą. Dėl to žmonės, kurie pakankamai miega, dažnai turi stipresnį imunitetą ir mažiau serga.
Miegas vyksta ciklais, kurie susideda iš kelių skirtingų fazių:
Miegas turi ir dar vieną svarbią fazę – tai REM miegas. REM yra angliško termino Rapid Eye Movement (greiti akių judesiai) santrumpa. Šios fazės metu mūsų akys greitai juda po vokais, o smegenys yra labai aktyvios. Būtent REM fazėje mes sapnuojame. REM miegas padeda apdoroti dienos įvykius, emocijas ir gautą informaciją. Jo metu formuojasi nauji neuroniniai ryšiai, todėl jis itin svarbus atminties stiprinimui, mokymuisi, kūrybiškumui bei mūsų emocinei ir psichinei sveikatai.
Miego ciklai kartojasi kelis kartus per naktį, paprastai nuo keturių iki šešių kartų. Kiekvienas ciklas trunka apie 90 minučių. Tai reiškia, kad norėdami jaustis pailsėję ir energingi, turėtume miegoti apie 7-9 valandas.
Kokybiškas miegas gerina koncentraciją ir padeda palaikyti gerą nuotaiką bei emocinę pusiausvyrą. Priešingai, prastas miegas gali sumažinti produktyvumą, sukelti dirglumą, depresiją ir kitas sveikatos problemas.
Norint pagerinti miego kokybę, patartina prieš miegą vengti stimuliuojančios veiklos, taip pat susikurti ramią ir komfortišką miego aplinką, o miegoti eiti kasdien tuo pačiu metu.
Laimės hormonai yra cheminės medžiagos, kurios natūraliai gaminamos mūsų smegenyse ir veikia kaip neurotransmiteriai. Šios medžiagos turi tiesioginę įtaką mūsų nuotaikai, savijautai ir bendrai psichinei sveikatai. Jie reguliuoja įvairias funkcijas, tokias kaip streso lygis, motyvacija, miegas ir skausmo suvokimas.
Metabolizmas, arba medžiagų apykaita – tai procesas, kurio metu mūsų kūnas maistą paverčia energija. Šis procesas vyksta nuolatos, net kai mes ilsimės. Metabolizmas yra būtinas, kad galėtume kvėpuoti, judėti, augti, mąstyti, virškinti maistą ir palaikyti kūno temperatūrą.
Batatai, arba saldžios bulvės, yra kilę iš Pietų Amerikos. Nors jie dažnai painiojami su paprastosiomis bulvėmis, šios šakninės daržovės iš tikrųjų priklauso skirtingoms šeimoms. Batatai turi saldesnį skonį ir minkštesnę tekstūrą nei bulvės.
Neurotransmiteriai yra cheminės medžiagos, kurios perduoda signalus tarp nervų ląstelių (neuronų) mūsų smegenyse ir nervų sistemoje. Jie veikia kaip „paštininkai“, leidžiantys vienai ląstelei bendrauti su kita. Neurotransmiteriai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias kūno funkcijas, įskaitant nuotaiką, miegą ir judėjimą. Jie leidžia mums mąstyti, jausti ir veikti.
Imunitetas, arba imuninė sistema, yra natūrali mūsų organizmo apsaugos sistema nuo ligų. Jis veikia kaip skydas, apsaugantis mus nuo infekcijų ir padedantis kovoti su įvairiais patogenais, tokiais kaip virusai, bakterijos ir parazitai. Imunitetas yra sudarytas iš įvairių ląstelių, audinių ir organų, kurie veikia kartu, kad išlaikytų mus sveikus.
GABA yra svarbi smegenų cheminė medžiaga, kuri atlieka raminamąjį vaidmenį. Jos pilnas pavadinimas yra gama-amino sviesto rūgštis. Tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, atsakingų už nervinių signalų slopinimą. Kai GABA prisijungia prie savo receptorių, nervinės ląstelės tampa mažiau aktyvios, todėl atsiranda ramybės ir atsipalaidavimo jausmas.
Glicinas yra paprasta, bet labai svarbi aminorūgštis, natūraliai randama mūsų kūne, ypač raumenyse, jungiamajame audinyje ir odoje. Jis prisideda prie kolageno gamybos, todėl padeda palaikyti sveiką odą, sąnarius, sausgysles ir kaulus.
Oksidacinis stresas gali būti lyginamas su rūdijimu. Kaip vanduo sukelia geležies rūdijimą, taip ir mūsų ląsteles pažeidžia laisvieji radikalai. Nors šie radikalai natūraliai atsiranda vykstant įvairiems cheminiams procesams organizme, per didelis jų kiekis gali sukelti problemas.
Žarnyno mikrobiota (arba žarnyno mikroflora) – tai trilijonai įvairių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų, kurie gyvena mūsų žarnyne. Šie mikrobai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant maisto virškinimą ir imuninės sistemos stiprinimą.
Vitaminas B12 (kobalaminas) – nepaprastai svarbus vitaminas, kuris prisideda prie eritrocitų gamybos ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemą. Be to, jis dalyvauja energijos gamybos procesuose, todėl gali pagerinti energijos lygį ir nuotaiką.