Kombucha yra fermentuotas arbatos gėrimas, kilęs iš Azijos, kurį tradiciškai vartojo ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl teigiamo poveikio organizmui. Ilgą laiką kombucha buvo laikoma savotišku eliksyru, galinčiu prisidėti prie ilgalaikės sveikatos ir energijos. Pastaraisiais metais jos populiarumas išaugo visame pasaulyje ir dabar yra plačiai prieinama įvairių skonių variacijų.
Kombucha gėrimas gaminamas iš kokybiškos arbatos rūšies, tokios kaip juodoji arba žalioji arbata, kuri užpilama karštu vandeniu ir cukrumi. Po to mišinys turi atvėsti iki kambario temperatūros, kad būtų galima įdėti kombucha kultūrą – gyvą bakterijų ir mielių koloniją. Tada reikia palaukti, kol prasidės fermentacija, kuri gali užtrukti keletą dienų ar net savaičių. Fermentacijos metu cukrus virsta acto rūgštimi ir angliavandeniais. Tai suteikia gėrimui lengvai rūgštaus skonio ir šiek tiek putojančios tekstūros.
Kombucha, kol gyva, toliau fermentuojasi ir bręsta, o gėrime gali susidaryti nedidelis kiekis alkoholio, kuris suteikia jai tam tikrą aštrumą. Prieš geriant kombuchą reikia įsitikinti, kad ji yra tinkamai subrendusi ir atšaldyta.
Kombucha skonis apibūdinamas kaip rūgštus, saldus ir šiek tiek kartus. Kai kurie žmonės jį lygina su gira ar obuolių sidru. Gėrime gausu antioksidantų ir probiotikų, kurie gali būti naudingi sveikatai. Yra tyrimų, rodančių, kad kombucha gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi padeda numesti svorio.
Kombucha arbata paprastai yra saugi gerti daugumai žmonių. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurių imunitetas nusilpęs, ji gali sukelti šalutinį poveikį, pvz., pykinimą, vėmimą ar viduriavimą. Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys prieš gerdamos kombuchą turėtų pasitarti su gydytoju.
Hormonai yra cheminės medžiagos, kurias gamina mūsų kūnas ir kurios keliauja per kraują, kad reguliuotų įvairias organizmo funkcijas. Jie veikia kaip signalų perdavėjai, siunčiantys žinią iš vienos kūno dalies į kitą. Hormonai padeda kontroliuoti nuotaiką, augimą, medžiagų apykaitą ir daugelį kitų procesų.
Dehidratacija yra būsena, atsirandanti, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna. Tai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nepakankamas vandens vartojimas, karštas oras, vėmimas ar viduriavimas.
Stresas – tai natūrali kūno reakcija į iššūkius ar pavojus, su kuriais susiduriame kasdienybėje. Jis yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis ir padeda susitelkti, suaktyvinti energiją ir greitai priimti sprendimus.
Biotinas – vitaminas, dar žinomas kaip vitaminas B7 arba vitaminas H, atliekantis įvairias funkcijas mūsų organizme. Nors jis pagrinde siejamas su plaukų, nagų ir odos sveikata, biotino nauda yra gerokai platesnė.
Aminorūgštys yra baltymų sudedamosios dalys. Baltymai – tai gyvybiškai svarbios molekulės, atsakingos už daugybę funkcijų, tokių kaip raumenų ir kaulų augimas, odos ir plaukų atsinaujinimas, hormonų ir fermentų gamyba, netgi mūsų ląstelių struktūros palaikymas.
Gerosios bakterijos yra bendras terminas, kuris apima visas naudingas bakterijas, randamas mūsų organizme, ypač žarnyne. Tai svarbūs mikroorganizmai, atliekantys įvairias esmines funkcijas, tokias kaip maisto virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas, imuninės sistemos stiprinimas ir kenksmingų bakterijų dauginimosi slopinimas.
Transriebalai – tai riebalų rūšis, randama tam tikruose maisto produktuose. Jie gali būti natūralūs arba dirbtiniai.
Endorfinai, dar vadinami laimės hormonais, yra cheminės medžiagos, kurias gamina mūsų smegenys ir kurios sukelia gerą nuotaiką. Jie veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai ir padeda mums jaustis laimingiems bei atsipalaidavusiems.
Zumba yra linksmas ir energingas fitneso užsiėmimas, kuris sujungia šokį ir aerobiką. Ši mankšta atsirado Kolumbijoje, o jos kūrėjas yra šokėjas ir choreografas Beto Perez. Zumba naudoja įvairių šokių stilių, tokių kaip salsa, merengue, reggaeton ir hip-hop, judesius, kad sukurtų nuotaikingą ir efektyvią treniruotę.
Depresija yra rimtas ir dažnas psichikos sutrikimas, galintis paveikti bet kurį žmogų. Nors ji gali pasireikšti bet kokio amžiaus asmenims, dažniausiai depresija serga suaugusieji nuo 18 iki 44 metų. Šis sutrikimas neapsiriboja vien tik liūdesiu, jis paveikia mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat energijos lygį, miegą bei apetitą.