Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.
Fermentai padeda virškinimo procesui. Jie suskaido baltymus, riebalus ir angliavandenius į mažesnes daleles, kurias organizmas gali lengvai pasisavinti. Pagrindiniai virškinimo fermentai yra amilazė, lipazė ir proteazė. Virškinimo fermentų trūkumas gali sukelti virškinimo sutrikimus bei sumažinti maistinių medžiagų įsisavinimą.
Fermentai svarbūs ne tik virškinimui, bet ir daugeliui kitų organizmo funkcijų. Jie dalyvauja energijos gamyboje, ląstelių atsinaujinime bei įvairių hormonų, tokių kaip insulinas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, sintezėje. Be to, fermentai turi įtakos ir imuninei sistemai. Jie padeda neutralizuoti kenksmingas medžiagas, tokias kaip bakterijos ar virusai. Tai leidžia organizmui apsisaugoti nuo infekcijų ir ligų. Kiekvienas fermentas turi savo užduotį ir yra būtinas, kad mūsų kūnas veiktų sklandžiai.
Fermentus gamina pats organizmas, tačiau yra tam tikrų jų rūšių, kurių jis negali pasigaminti arba gamina nepakankamai, ypač tų, kurie svarbūs virškinimui. Todėl šie fermentai turi būti gaunami su maistu. Pagrindiniai jų šaltiniai yra:
Fermentai nėra atsparūs aukštai temperatūrai, todėl vertingiausi yra švieži, termiškai neapdoroti maisto produktai.
Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Skydliaukės hormonai yra svarbūs endokrininės sistemos komponentai, atsakingi už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą. Pagrindiniai skydliaukės hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kontroliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno temperatūrą. Jie gaminami iš aminorūgšties tirozino skydliaukėje, stambiame drugelio formos organe, esančiame priekinėje kaklo dalyje.
Kreatinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina pats organizmas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, ypač tas, kurios sunkiai dirba. Kreatino daugiausia randama raumenyse, tačiau jo taip pat yra smegenyse ir kituose organuose.
Avižos – vieni seniausių ir maistingiausių grūdų, kuriuos žmogus naudoja maistui. Jie pasižymi unikalia maistine verte, yra lengvai virškinami ir teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų.
Hemoglobinas yra baltymas, randamas eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti anglies dioksidą iš ląstelių atgal į plaučius.
Molibdenas – tai mikroelementas, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus kūne. Nors organizmui jo reikia labai mažais kiekiais, šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas.
Gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizmui. Tai viena iš cukrų formų, gaunama iš angliavandenių turinčio maisto, tokio kaip grūdai, vaisiai ir daržovės. Organizmas šiuos angliavandenius suskaido į gliukozę, kuri krauju transportuojama į ląsteles, kur paverčiama energija, reikalinga visoms organizmo funkcijoms – nuo kvėpavimo iki raumenų judėjimo.
Sardinė – maža, maistinga ir lengvai virškinama žuvis, dažnai naudojama sveikos mitybos racione. Joje gausu baltymų, reikalingų raumenų ir audinių regeneracijai.
Gyvsidabris – sunkusis metalas, itin toksiškas ir pavojingas sveikatai. Jis kaupiasi vandenyse dėl pramoninės taršos ir patenka į mūsų organizmą su maistu, ypač valgant žuvį.
DNR (deoksiribonukleorūgštis) – tai molekulė, kuri saugo mūsų genetinę informaciją. Ji randama beveik kiekvienoje ląstelėje, išskyrus tas, kuriose nėra branduolio, pavyzdžiui, eritrocituose.