SVEIKIAU.LTKas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, yra lėtinė liga, kuri paveikia organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Ši liga atsiranda, kai kasa nepagamina pakankamai insulino arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti pagaminto insulino. Insulinas – tai hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai kaip energijos šaltinis. Insulino trūkumas arba jo neveiksmingumas gali gerokai padidinti gliukozės koncentracija kraujyje, o tai ilgainiui gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Cukrinis diabetas yra dviejų pagrindinių tipų: pirmojo ir antrojo tipo. Pirmo tipo diabetas dažniausiai pasireiškia vaikystėje arba jaunystėje, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja ir pažeidžia kasos ląsteles, atsakingas už insulino gamybą. Tuo tarpu antro tipo diabetas daugiau diagnozuojamas suaugusiems žmonėms ir pagrinde yra susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip antsvoris, per mažas fizinis aktyvumas ir bloga mityba.
Cukrinis diabetas reikalauja ypatingo dėmesio mitybai. Svarbiausia vengti produktų, kurie staigiai pakelia gliukozės lygį kraujyje. Tai saldainiai, pyragaičiai, gaivieji gėrimai ir rafinuoti angliavandeniai, tokie kaip balta duona, ryžiai ar makaronai. Šie maisto produktai greitai pasisavinami organizmo, todėl gali atsirasti staigūs gliukozės „šuoliai“, kurie ypač pavojingi sergant diabetu.
Cukrinis diabetas ir stresas taip pat yra glaudžiai susiję. Ilgalaikis stresas gali išbalansuoti gliukozės kiekį kraujyje, nes reaguodamas į stresą organizmas išskiria hormonus, tokius kaip kortizolis, kuris gali sutrikdyti insulino veikimą. Streso valdymas yra būtinas siekiant išlaikyti stabilų cukraus lygį kraujyje.
Kuo naudingi lęšiai?
Lęšiai – ankštiniai augalai, pasižymintys aukšta maistine verte. Jie puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl yra itin vertinami vegetariškoje ir veganiškoje mityboje.
Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatai
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai teka per kūną. Šis procesas yra būtinas, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų mūsų organus ir audinius. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Pavyzdžiui, 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimas.
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.
Kokios yra maistinės medžiagos?
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.
Kaip argininas gali pagerinti sveikatą?
Argininas, dar žinomas kaip L-argininas – tai viena iš pusiau nepakeičiamų aminorūgščių, dalyvaujančių įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant kreatino gamybą. Ši aminorūgštis dažnai vadinama baltymų „statybine medžiaga“, tačiau jos nauda yra daug platesnė nei vien tik baltymų sintezė.
Ar maisto papildai naudingi?
Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti kasdienę mitybą ir aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurių galbūt trūksta dėl nepakankamos arba nesubalansuotos mitybos. Tai gali būti vitaminai, mineralai, aminorūgštys, augaliniai ekstraktai, riebalų rūgštys ar kitos naudingos medžiagos. Papildai gali pagerinti sveikatą, padidinti energijos lygį, sustiprinti imunitetą ar padėti pasiekti konkrečius tikslus, pavyzdžiui, sporto srityje.
Alkoholis ir svoris
Alkoholis – tai medžiaga, kuri veikia žmogaus smegenis ir centrinę nervų sistemą. Vartojant alkoholį, organizme vyksta įvairūs pokyčiai – nuo atsipalaidavimo ir euforijos iki koordinacijos sutrikimų ir atminties praradimo. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali pažeisti kepenis, smegenis, širdį ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas bei sukelti sunkią kepenų ligą, vadinamą ciroze.
Kas sukūrė keto dietą ir kokiu principu ji veikia?
Keto dieta, dar žinoma kaip ketogeninė mityba, atsirado 1920 metais. Ją sukūrė gydytojas Russellas Wilderis kaip epilepsijos gydymo būdą, kai vaistai nebuvo tokie veiksmingi kaip šiandien. Pastebėta, kad ši dieta padeda sumažinti priepuolių skaičių, ypač vaikams.
Kas yra baltymai?
Baltymai, dar žinomi kaip proteinai, yra sudėtingos molekulės, kurios sudaro gyvybės pagrindą. Jie atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų visose gyvose ląstelėse. Baltymai susideda iš mažesnių vienetų – aminorūgščių. Šios aminorūgštys, kurių žmogaus organizme yra 20 skirtingų rūšių, jungdamosios įvairiais būdais, sudaro didžiulį baltymų spektrą.