Hemoglobinas yra baltymas, randamas eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti anglies dioksidą iš ląstelių atgal į plaučius.
Hemoglobinas savo struktūroje turi geležies, kuri tarsi magnetas pritraukia deguonį. Kai įkvepiame oro, deguonis patenka į plaučius, kur prisijungia prie hemoglobino. Prisotintas kraujas pasklinda po visą kūną, aprūpindamas ląsteles gyvybiškai svarbiu deguonimi. Šis procesas yra būtinas, kad mūsų kūno ląstelės galėtų gaminti energiją ir tinkamai funkcionuoti.
Hemoglobinas ne tik perneša deguonį, bet ir padeda reguliuoti kraujo pH lygį, taip užtikrindamas optimalias sąlygas ląstelių veiklai. Kraujo pH svyravimai gali turėti neigiamą poveikį daugeliui organizmo funkcijų.
Hemoglobinas gali būti svarbus rodiklis sveikatos tyrimuose. Kai hemoglobino lygis per žemas, tai gali rodyti anemiją, o kai per aukštas – kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, dehidrataciją ar plaučių ligas.
Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio žmogaus organizmui reikia labai mažais kiekiais. Jis padeda mūsų kūnui apdoroti daug svarbių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, aminorūgštys ir cholesterolis. Šis mineralas taip pat prisideda prie kaulų formavimosi, stiprina sąnarius ir padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, veikdamas kaip antioksidantas.
Kardžuvė, dar vadinama durklažuve – tai didelė žuvis, pasižyminti unikaliu skoniu ir aukšta maistine verte. Ji turi didelį baltymų kiekį, todėl yra populiarus pasirinkimas tarp sportuojančių ar sveikai besimaitinančių žmonių. Ši žuvis gana mėsinga, o skonis – švelnus, šiek tiek salstelėjęs, todėl tinka įvairiems patiekalams gaminti.
Gilieji raumenys – mūsų kūno pamatas. Tai raumenų grupė, esanti giliai po paviršiniais raumenimis. Jie nėra matomi iš išorės, tačiau atlieka labai svarbų vaidmenį kūno stabilumui ir laikysenai. Šie raumenys dažniausiai dirba kartu su stuburo, dubens ir pilvo raumenimis, užtikrindami taisyklingą kūno padėtį.
Nitratai – tai natūralios medžiagos, randamos daugelyje augalų, ypač daržovėse, ir yra būtinos jų augimui. Tačiau nitratų poveikis žmonėms gali būti dvejopas – tiek naudingas, tiek žalingas.
Riebus maistas dažnai siejamas su sveikatos problemomis, tačiau riebalai yra svarbi mūsų mitybos dalis. Jie suteikia energijos, padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus bei dalyvauja hormonų gamyboje. Vis dėlto labai svarbu rinktis tinkamus riebalus.
Avižos – vieni seniausių ir maistingiausių grūdų, kuriuos žmogus naudoja maistui. Jie pasižymi unikalia maistine verte, yra lengvai virškinami ir teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų.
Kreatinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina pats organizmas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, ypač tas, kurios sunkiai dirba. Kreatino daugiausia randama raumenyse, tačiau jo taip pat yra smegenyse ir kituose organuose.
Skydliaukės hormonai yra svarbūs endokrininės sistemos komponentai, atsakingi už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą. Pagrindiniai skydliaukės hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kontroliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno temperatūrą. Jie gaminami iš aminorūgšties tirozino skydliaukėje, mažame drugelio formos organe, esančiame priekinėje kaklo dalyje.
Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.