Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Žuvis taip pat yra nepakeičiamų omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie širdies sveikatos, šaltinis. Šios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujospūdį ir padeda apsisaugoti nuo širdies ligų. Be to, omega-3 skatina smegenų veiklą, gerina atmintį ir netgi mažina depresijos simptomus.
Žuvis aprūpina mūsų kūną triptofanu ir kitomis svarbiomis aminorūgštimis, tokiomis kaip argininas, glicinas ir metioninas. Šios aminorūgštys yra būtinos organizmui gaminant serotoniną ir kreatiną, kurie gerina nuotaiką, miegą ir fizinį aktyvumą.
Žuvys, ypač riebiosios rūšys, tokios kaip lašiša, silkė ar skumbrė, pasižymi dideliu vitamino D kiekiu. Šis vitaminas svarbus kaulų tvirtumui palaikyti ir imunitetui stiprinti, ypatingai gyvenant šiaurinio klimato kraštuose, kur saulė pasirodo ne taip dažnai. Reguliarus žuvies valgymas gali padėti sumažinti vitamino D trūkumą ir užtikrinti gerą savijautą.
Žuvis aprūpina mūsų organizmą svarbiais mikroelementais, tokiais kaip selenas, jodas, siera, cinkas, kobaltas ir geležis. Selenas padeda kovoti su oksidaciniu stresu, jodas palaiko skydliaukės funkcijas, siera būtina įvairių baltymų bei fermentų sintezei, cinkas stiprina imuninę sistemą, o kobaltas ir geležis dalyvauja eritrocitų gamyboje.
Kai kuriais atvejais žuvis gali ir pakenkti organizmui. Jūrų žuvys yra linkusios kaupti sunkiuosius metalus, tokius kaip gyvsidabris ir kadmis, kurie patenka į vandenis dėl pramoninės taršos. Ypač daug šių metalų sukaupia prie dugno gyvenančios ir riebios žuvys, tokios kaip kardžuvės, rykliai ir tunai. Nuolatinis tokių medžiagų vartojimas gali sutrikdyti nervų sistemą, sukelti nuovargį ir netgi padidinti neurologinių ligų riziką.
Omega-6, arba linolo rūgštis, yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pats jų pasigaminti negali, todėl jas turime gauti su maistu. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys – gerieji riebalai yra būtini ląstelių struktūrai ir normaliam kūno funkcionavimui.
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuomet pasireiškia kaulų retėjimas. Kaulai tampa trapūs ir lengvai pažeidžiami. Net menkiausias kritimas ar smūgis gali baigtis lūžiu, nors sveiki kaulai tokią traumą atlaikytų.
Kardio treniruotės – tai fizinio aktyvumo forma, kurioje dirbama dideliu intensyvumu, didinant širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Šio tipo treniruotės apima tokias veiklas kaip bėgimas, dviračio minimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir daugelį kitų, padedančių lavinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kurios mūsų organizmas negali pasigaminti pats, todėl ją turime gauti su maistu. Ši aminorūgštis itin svarbi tinkamai nervų sistemos veiklai ir geros nuotaikos palaikymui.
Rudieji ryžiai, arba pilno grūdo ryžiai – tai visaverčiai grūdai, turintys teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Šie ryžiai nėra apdorojami, todėl nuo jų nepašalinamas sėlenų sluoksnis, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų, mineralų bei vitaminų. Būtent dėl šios priežasties nevalyti ryžiai savo maistine verte gerokai lenkia baltuosius ryžius.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.