Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Linų sėmenys padeda palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir reguliuoja kraujospūdį. Sėmenyse randamos omega-3 riebalų rūgštys taip pat turi priešuždegiminį poveikį, kuris gali padėti sumažinti įvairių lėtinių ligų riziką.
Linų sėmenys gali būti naudingi svorio metimui. Juose esančios maistinės skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, todėl sumažėja poreikis užkandžiauti. Sėmenys skatina geresnį virškinimą ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą.
Linų sėmenys yra vertingi reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Dėl savo sudėtyje esančių skaidulų jie lėtina angliavandenių virškinimą ir gliukozės pasisavinimą, todėl gali padėti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.
Norint pajusti visą linų sėmenų naudą, rekomenduojama juos vartoti sumaltus. Malti linų sėmenys yra ypač veiksmingi, nes organizmas gali lengviau ir greičiau įsisavinti jų maistines medžiagas. Maltos linų sėklos puikiai tinka į košes, jogurtą, salotas arba kepant duoną.
Skydliaukės hormonai yra svarbūs endokrininės sistemos komponentai, atsakingi už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą. Pagrindiniai skydliaukės hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kontroliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno temperatūrą. Jie gaminami iš aminorūgšties tirozino skydliaukėje, stambiame drugelio formos organe, esančiame priekinėje kaklo dalyje.
Kreatinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina pats organizmas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, ypač tas, kurios sunkiai dirba. Kreatino daugiausia randama raumenyse, tačiau jo taip pat yra smegenyse ir kituose organuose.
Avižos – vieni seniausių ir maistingiausių grūdų, kuriuos žmogus naudoja maistui. Jie pasižymi unikalia maistine verte, yra lengvai virškinami ir teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų.
Hemoglobinas yra baltymas, randamas eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti anglies dioksidą iš ląstelių atgal į plaučius.
Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio žmogaus organizmui reikia labai mažais kiekiais. Jis padeda mūsų kūnui apdoroti daug svarbių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, aminorūgštys ir cholesterolis. Šis mineralas taip pat prisideda prie kaulų formavimosi, stiprina sąnarius ir padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, veikdamas kaip antioksidantas.
Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.
Molibdenas – tai mikroelementas, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus kūne. Nors organizmui jo reikia labai mažais kiekiais, šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas.
Gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizmui. Tai viena iš cukrų formų, gaunama iš angliavandenių turinčio maisto, tokio kaip grūdai, vaisiai ir daržovės. Organizmas šiuos angliavandenius suskaido į gliukozę, kuri krauju transportuojama į ląsteles, kur paverčiama energija, reikalinga visoms organizmo funkcijoms – nuo kvėpavimo iki raumenų judėjimo.
Sardinė – maža, maistinga ir lengvai virškinama žuvis, dažnai naudojama sveikos mitybos racione. Joje gausu baltymų, reikalingų raumenų ir audinių regeneracijai.
Gyvsidabris – sunkusis metalas, itin toksiškas ir pavojingas sveikatai. Jis kaupiasi vandenyse dėl pramoninės taršos ir patenka į mūsų organizmą su maistu, ypač valgant žuvį.