Skydliaukės hormonai yra svarbūs endokrininės sistemos komponentai, atsakingi už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą. Pagrindiniai skydliaukės hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kontroliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno temperatūrą. Jie gaminami iš aminorūgšties tirozino skydliaukėje, stambiame drugelio formos organe, esančiame priekinėje kaklo dalyje.
Skydliaukės hormonai yra gyvybiškai svarbūs normaliai organizmo veiklai. Jie įtakoja beveik kiekvieną kūno ląstelę, padeda reguliuoti širdies ritmą, virškinimą ir netgi smegenų funkcijas. Šių hormonų gamybai būtinas jodas, kurį organizmas turi gauti su maistu.
Skydliaukės hormonai taip pat daro įtaką kūno svoriui ir energijos lygiui. Kai šių hormonų yra per daug (būklė, vadinama hipertiroze), žmogus gali jausti nerimą, svorio kritimą ir padidėjusį širdies ritmą. Kai jų trūksta (hipotirozė), atsiranda nuovargis, svorio augimas ir sulėtėjusi medžiagų apykaita.
Skydliaukės hormonai turi būti gaminami tinkamais kiekiais, nes jų perteklius ar trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl labai svarbu reguliariai tikrinti jų kiekį kraujyje, ypač jei atsiranda neįprasti negalavimai.
Kreatinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina pats organizmas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, ypač tas, kurios sunkiai dirba. Kreatino daugiausia randama raumenyse, tačiau jo taip pat yra smegenyse ir kituose organuose.
Avižos – vieni seniausių ir maistingiausių grūdų, kuriuos žmogus naudoja maistui. Jie pasižymi unikalia maistine verte, yra lengvai virškinami ir teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų.
Hemoglobinas yra baltymas, randamas eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti anglies dioksidą iš ląstelių atgal į plaučius.
Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio žmogaus organizmui reikia labai mažais kiekiais. Jis padeda mūsų kūnui apdoroti daug svarbių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, aminorūgštys ir cholesterolis. Šis mineralas taip pat prisideda prie kaulų formavimosi, stiprina sąnarius ir padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, veikdamas kaip antioksidantas.
Kardžuvė, dar vadinama durklažuve – tai didelė žuvis, pasižyminti unikaliu skoniu ir aukšta maistine verte. Ji turi didelį baltymų kiekį, todėl yra populiarus pasirinkimas tarp sportuojančių ar sveikai besimaitinančių žmonių. Ši žuvis gana mėsinga, o skonis – švelnus, šiek tiek salstelėjęs, todėl tinka įvairiems patiekalams gaminti.
Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.
Molibdenas – tai mikroelementas, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus kūne. Nors organizmui jo reikia labai mažais kiekiais, šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas.
Gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizmui. Tai viena iš cukrų formų, gaunama iš angliavandenių turinčio maisto, tokio kaip grūdai, vaisiai ir daržovės. Organizmas šiuos angliavandenius suskaido į gliukozę, kuri krauju transportuojama į ląsteles, kur paverčiama energija, reikalinga visoms organizmo funkcijoms – nuo kvėpavimo iki raumenų judėjimo.
Sardinė – maža, maistinga ir lengvai virškinama žuvis, dažnai naudojama sveikos mitybos racione. Joje gausu baltymų, reikalingų raumenų ir audinių regeneracijai.