Avižos – vieni seniausių ir maistingiausių grūdų, kuriuos žmogus naudoja maistui. Jie pasižymi unikalia maistine verte, yra lengvai virškinami ir teigiamai veikia daugelį organizmo funkcijų.
Avižos yra puikus skaidulų šaltinis. Skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina širdies ligų riziką ir skatina sotumo jausmą. Be to, šie grūdai yra geras mineralų, vitaminų (ypač B grupės) ir baltymų šaltinis.
Avižos gali būti tirpios, smulkintos arba maltos, tačiau pilno grūdo avižos yra pačios vertingiausios, nes jų išorinė luobelė išlieka nepašalinta, taip išsaugant didžiąją dalį maistinių medžiagų. Nevalytos avižos turi daugiau skaidulų, todėl jos veiksmingesnės palaikant sveiką virškinimo sistemą ir stiprinant imunitetą.
Avižos – universalus produktas, iš kurio galima gaminti įvairius patiekalus. Avižų pienas ir grietinėlė yra puiki alternatyva karvės pieno produktams, o avižų miltai tinka kepiniams, košėms ir kitiems patiekalams.
Avižų grūdai natūraliai neturi glitimo, tačiau jie dažnai apdorojami tose pačiose vietose, kur ir kiti grūdai, todėl juose gali būti glitimo pėdsakų. Tad tiems, kurie turi alergiją glitimui, svarbu rinktis specialiai pažymėtas “be glitimo” avižas.
Hemoglobinas yra baltymas, randamas eritrocituose. Jo pagrindinė funkcija – pernešti deguonį iš plaučių į visas kūno ląsteles ir pašalinti anglies dioksidą iš ląstelių atgal į plaučius.
Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio žmogaus organizmui reikia labai mažais kiekiais. Jis padeda mūsų kūnui apdoroti daug svarbių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, aminorūgštys ir cholesterolis. Šis mineralas taip pat prisideda prie kaulų formavimosi, stiprina sąnarius ir padeda apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, veikdamas kaip antioksidantas.
Kardžuvė, dar vadinama durklažuve – tai didelė žuvis, pasižyminti unikaliu skoniu ir aukšta maistine verte. Ji turi didelį baltymų kiekį, todėl yra populiarus pasirinkimas tarp sportuojančių ar sveikai besimaitinančių žmonių. Ši žuvis gana mėsinga, o skonis – švelnus, šiek tiek salstelėjęs, todėl tinka įvairiems patiekalams gaminti.
Gilieji raumenys – mūsų kūno pamatas. Tai raumenų grupė, esanti giliai po paviršiniais raumenimis. Jie nėra matomi iš išorės, tačiau atlieka labai svarbų vaidmenį kūno stabilumui ir laikysenai. Šie raumenys dažniausiai dirba kartu su stuburo, dubens ir pilvo raumenimis, užtikrindami taisyklingą kūno padėtį.
Nitratai – tai natūralios medžiagos, randamos daugelyje augalų, ypač daržovėse, ir yra būtinos jų augimui. Tačiau nitratų poveikis žmonėms gali būti dvejopas – tiek naudingas, tiek žalingas.
Kreatinas yra natūrali medžiaga, kurią gamina pats organizmas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, ypač tas, kurios sunkiai dirba. Kreatino daugiausia randama raumenyse, tačiau jo taip pat yra smegenyse ir kituose organuose.
Skydliaukės hormonai yra svarbūs endokrininės sistemos komponentai, atsakingi už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą. Pagrindiniai skydliaukės hormonai, tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), kontroliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį ir kūno temperatūrą. Jie gaminami iš aminorūgšties tirozino skydliaukėje, mažame drugelio formos organe, esančiame priekinėje kaklo dalyje.
Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.
Molibdenas – tai mikroelementas, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus kūne. Nors organizmui jo reikia labai mažais kiekiais, šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas.