Gyvsidabris – sunkusis metalas, itin toksiškas ir pavojingas sveikatai. Jis kaupiasi vandenyse dėl pramoninės taršos ir patenka į mūsų organizmą su maistu, ypač valgant žuvį.
Gyvsidabris aptinkamas įvairiose žuvyse, tačiau daugiausiai jo turi didelės, ilgai gyvenančios plėšriosios žuvys, tokios kaip tunas ar kardžuvė. Nors jose yra vertingų maistinių medžiagų, per didelis šių rūšių vartojimas gali būti pavojingas sveikatai. Todėl rekomenduojama rinktis mažiau gyvsidabrio turinčias žuvis, pavyzdžiui, lašišą ar sardines.
Gyvsidabris organizme kaupiasi įvairiuose organuose, tokiuose kaip smegenys, inkstai ir kepenys. Dažniausiai pažeidžiama nervų sistema: pasireiškia judėjimo, kalbos ir atminties sutrikimai, galvos skausmai bei nuovargis. Šis metalas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką ir organizmo imlumą infekcijoms.
Gyvsidabris ypač pavojingas nėščiosioms, nes gali pakenkti vaisiaus smegenų vystymuisi. Dėl to gali atsirasti neurologiniai sutrikimai, kalbos ir mokymosi problemos.
Sardinė – maža, maistinga ir lengvai virškinama žuvis, dažnai naudojama sveikos mitybos racione. Joje gausu baltymų, reikalingų raumenų ir audinių regeneracijai.
Gliukozė – pagrindinis energijos šaltinis žmogaus organizmui. Tai viena iš cukrų formų, gaunama iš angliavandenių turinčio maisto, tokio kaip grūdai, vaisiai ir daržovės. Organizmas šiuos angliavandenius suskaido į gliukozę, kuri krauju transportuojama į ląsteles, kur paverčiama energija, reikalinga visoms organizmo funkcijoms – nuo kvėpavimo iki raumenų judėjimo.
Molibdenas – tai mikroelementas, kuris atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus kūne. Nors organizmui jo reikia labai mažais kiekiais, šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti gyvybiškai svarbias funkcijas.
Fermentai, arba enzimai – tai baltymai, atliekantys itin svarbų vaidmenį žmogaus organizme. Jie veikia kaip katalizatoriai, tai yra, pagreitina tūkstančius kartų įvairias chemines reakcijas vykstančias mūsų kūne. Be fermentų, daugelis organizmo procesų vyktų pernelyg lėtai arba visai nevyktų.
Linų sėmenys – vertingos sėklos, pasižyminčios didele maistine verte. Juose gausu skaidulų, omega-3 riebalų rūgščių, baltymų, vitaminų ir mineralų. Šios medžiagos gerina virškinimą ir bendrą sveikatą. Be to, linų sėklose esantys antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų.
DNR (deoksiribonukleorūgštis) – tai molekulė, kuri saugo mūsų genetinę informaciją. Ji randama beveik kiekvienoje ląstelėje, išskyrus tas, kuriose nėra branduolio, pavyzdžiui, eritrocituose.
Detoksikacija yra natūralus procesas, kurio metu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos – toksinai. Šie toksinai gali patekti į mūsų kūną su vaistais, maistu, vandeniu, oru, taip pat susidaryti pačiame organizme dėl streso ir metabolizmo procesų. Nors mūsų kūnas turi natūralias detoksikacijos sistemas – kepenis, inkstus, odą ir žarnyną, kartais gali prireikti papildomų priemonių, kad organizmas galėtų efektyviau pašalinti toksinus.
Bolivinė balanda, dar žinoma kaip kvinoja, kinva arba kynva – tai supermaistas, kilęs iš Pietų Amerikos Andų kalnų. Ji išsiskiria dideliu baltymų kiekiu bei aprūpina organizmą visomis devyniomis būtiniausiomis aminorūgštimis, kurios dažniausiai randamos tik gyvūninės kilmės produktuose, todėl yra nepakeičiama vegetarų ir veganų mityboje. Be to, bolivinės balandos sėklos neturi glitimo bei yra puikus skaidulų šaltinis, gerinantis virškinimą ir mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje.
Mineralai, arba mineralinės medžiagos, yra būtini visoms gyvybės formoms, įskaitant žmones. Jie yra tarsi statybinė medžiaga, iš kurios sudarytos mūsų kūno dalys. Mineralai – kaulų, dantų, raumenų, kraujo ir nervų ląstelių pagrindas.
Ląstelės yra mažiausios gyvos mūsų kūno dalys. Šios dalys, tarsi statybiniai blokai, sudaro audinius, o audiniai – organus, kurie atlieka įvairias, organizmui gyvybiškai svarbias funkcijas.