SVEIKIAU.LTKaip veikia virškinimo sistema?
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.
Virškinimo sistema pradeda savo darbą burnoje. Čia seilėse esantis fermentas, vadinamas amilaze, suardo krakmolą į paprastesnius cukrus. Toliau angliavandenių virškinimas vyksta skrandyje ir plonojoje žarnoje, kur fermentai angliavandenius transformuoja į gliukozę – pagrindinį organizmo energijos šaltinį.
Baltymų skaidymas, skirtingai nei angliavandenių, prasideda skrandyje. Skrandžio rūgštis ir fermentas pepsinas suskaido baltymus į mažesnius fragmentus. Vėliau plonojoje žarnoje kiti virškinimo fermentai, tokie kaip tripsinas, padeda užbaigti šį procesą, paverčiant baltymus aminorūgštimis. Šios aminorūgštys naudojamos ląstelėms ir audiniams formuoti.
Riebalų skaidymas vyksta plonojoje žarnoje. Tulžis, kurią gamina kepenys, suardo riebalus į smulkius lašelius, o fermentas, vadinamas lipaze, padeda juos perdirbti iki glicerolio ir riebalų rūgščių. Šios medžiagos kaupia energiją ir prisideda prie ląstelių membranų susidarymo.
Virškinimo sistema taip pat atsakinga už vitaminų ir mineralų įsisavinimą. Vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas C ir B grupės vitaminai, taip pat riebaluose tirpūs A, D, E ir K vitaminai bei mineralai, tokie kaip kalcis, magnis ir geležis pagrinde absorbuojami plonojoje žarnoje. Nors kai kurie mineralai, pavyzdžiui, natris ar kalis, gali būti pasisavinami ir storojoje žarnoje.
Virškinimo sistemą stiprina reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas vandens kiekis bei tinkama mityba. Skaidulinis maistas, kuriame gausu ląstelienos – vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai – gerina virškinimą ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Taip pat svarbu vartoti probiotikus – gerąsias bakterijas, kurios stiprina žarnyno mikroflorą. Jų galima rasti jogurte, kefyre ar raugintuose maisto produktuose.
Flavonoidai – kas tai?
Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Kuo ypatingos žmogaus kepenys?
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Pupelės – baltymų šaltinis
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Kaip atpažinti skydliaukės hipotirozę?
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Kalorijos: ką būtina žinoti?
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Rauginti kopūstai – nauda virškinimui ir imunitetui
Rauginti kopūstai – tai natūralūs probiotikai. Šių daržovių fermentacijos metu susidaro naudingi mikroorganizmai, padedantys palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme.
Kaip argininas gali pagerinti sveikatą?
Argininas, dar žinomas kaip L-argininas – tai viena iš pusiau nepakeičiamų aminorūgščių, dalyvaujančių įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant kreatino gamybą. Ši aminorūgštis dažnai vadinama baltymų „statybine medžiaga“, tačiau jos nauda yra daug platesnė nei vien tik baltymų sintezė.
Kokios yra maistinės medžiagos?
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.
Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatai
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai teka per kūną. Šis procesas yra būtinas, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų mūsų organus ir audinius. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Pavyzdžiui, 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimas.