SVEIKIAU.LTAminorūgštys – kas tai?
Aminorūgščių nauda organizmui yra įvairiapusiška. Jos palaiko gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, aktyvina smegenų veiklą, pakelia nuotaiką, suteikia energijos bei skatina medžiagų apykaitą.
Kas yra aminorūgštys?
Aminorūgštys yra organiniai junginiai, būtini baltymų formavimuisi bei hormonų, fermentų ir antikūnų gamybai. Jos atlieka įvairias funkcijas organizme ir užtikrina tinkamą jo funkcionavimą.
Kai kurias aminorūgštis organizmas gali sintetinti pats, tačiau didžiąją jų dalį turi gauti su maistu. Pagrindinis jų šaltinis – baltyminis maistas, pavyzdžiui, kiaušiniai, žuvis, jūrų gėrybės, mėsa, pieno produktai, riešutai, bolivinė balanda, grikiai, soja, pupelės ir ryžiai.
Nepakeičiamos aminorūgštys
Nepakeičiamos aminorūgštys – tai aminorūgštys, kurių organizmas nesintetina, todėl jas būtina gauti su maistu. Jų yra devynios:
1. fenilalaninas;
2. histidinas;
3. izoleucinas;
4. leucinas;
5. lizinas;
6. metioninas;
7. treoninas;
8. triptofanas;
9. valinas.
Sąlyginai nepakeičiamos aminorūgštys
Sąlyginai nepakeičiamos aminorūgštys – tai aminorūgštys, kurių sintezė organizme tam tikromis sąlygomis gali būti ribota. Jų yra šešios:
1. argininas;
2. cisteinas;
3. glicinas;
4. glutaminas;
5. prolinas;
6. tirozinas.
Pakeičiamos aminorūgštys
Pakeičiamos aminorūgštys – tai aminorūgštys, kurias organizmas gali susintetinti pats. Jų yra penkios:
1. alaninas;
2. asparto rūgštis;
3. asparaginas;
4. glutamo rūgštis;
5. serinas.
Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?
Omega-3 yra gerieji riebalai, kurių organizmas turi gauti kasdien su maistu, nes pats jų nesintetina. Tai – nesočiosios riebalų rūgštys. Jas sudaro augalinės kilmės alfa linoleno rūgštis (ALR) ir jūrinių žuvų riebaluose bei dumbliuose randama dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR).
Krakmolas
Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.
Maistinės skaidulos
Skaidulos, dar vadinamos ląsteliena, yra augalinės kilmės maistinės medžiagos, be kurių mūsų virškinimo sistema negalėtų sklandžiai dirbti. Jos skirstomos į dvi rūšis: tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, keliaudamos virškinamuoju traktu, sugeria vandenį ir tampa panašios į želatiną, o netirpios skaidulos išlieka nepakitusios. Pagrindiniai tirpių skaidulų šaltiniai yra brokoliai, briuselio kopūstai, pupelės, špinatai, obuoliai, apelsinai, greipfrutai, avižiniai dribsniai, vynuogės ir slyvos. Netirpių – vaisių ir šakninių daržovių žievelės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, grūdai, nemaltų kviečių produktai, kviečių ir kukurūzų sėlenos. Subalansuota mityba apima abiejų tipų skaidulas.
Cukrūs
Cukrūs – tai paprastieji angliavandeniai, kurie struktūriškai skirstomi į monosacharidus ir disacharidus. Monosacharidai susideda iš vieno monomero, pvz., gliukozė, fruktozė ir galaktozė, o disacharidai – iš dviejų susijungusių monosacharidų, pvz., sacharozė ir laktozė. Sacharozė yra viena iš labiausiai naudojamų cukrų formų, tai – paprastasis cukrus. Dažniausiai jis išgaunamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių ir naudojamas gazuotų gėrimų, saldainių ir kitų konditerijos gaminių saldinimui.
Bertoletijos
Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.
Cholesterolis
Cholesterolis (cholesterinas) – aptinkamas beveik visose žmogaus kūno ląstelėse. Tai gyvybiškai svarbi riebalinė medžiaga (lipidai), kuri dalyvauja vitamino D, estrogeno ir testosterono gamyboje. Cholesterolį organizmas gali sintetinti pats arba pasisavinti iš maisto.
Somatotropinas
Somatotropinas (STH, GH, HGH) – tai augimo hormonas, kuris yra ypač svarbus vaikams, tačiau būtinas ir suaugusiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Jis ne tik reguliuoja augimą, bet ir yra atsakingas už riebalų, angliavandenių bei baltymų apykaitą, todėl dalyvauja ir kūno svorio reguliavime. Augimo hormono trūkumas gali būti staigaus svorio padidėjimo priežastis.
Kas yra chromas ir kokia jo nauda organizmui?
Chromas – tai maistinė medžiaga, kurios organizmas pats negamina, todėl ją būtina gauti su maistu. Šis mikroelementas ypatingas tuo, kad mažina alkį ir norą smaližiauti, o tai gali būti naudinga tiems, kurie nori numesti svorio.
Siera – nepaprastai svarbi maistinė medžiaga
Siera yra esminė ir nepakeičiama maistinė medžiaga, kuri vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme. Viena iš svarbiausių jos funkcijų – aminorūgščių sintezė. Siera taip pat aktyvuoja tam tikrus fermentus bei dalyvauja reikšminguose metabolizmo procesuose: riebalų rūgščių apykaitoje ir energijos gamyboje.
Kam reikalingas kolagenas?
Kolagenas yra baltymas, kuris sudaro didžiąją dalį mūsų odos, kaulų, raumenų, sausgyslių ir raiščių struktūros. Jis veikia kaip klijai, kurie laiko mūsų kūną kartu ir padeda išlaikyti jo tvirtumą bei elastingumą. Be kolageno, mūsų oda būtų mažiau elastinga ir linkusi į raukšles.