SVEIKIAU.LTAlkoholis ir svoris
Alkoholis – tai medžiaga, kuri veikia žmogaus smegenis ir centrinę nervų sistemą. Vartojant alkoholį, organizme vyksta įvairūs pokyčiai – nuo atsipalaidavimo ir euforijos iki koordinacijos sutrikimų ir atminties praradimo. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali pažeisti kepenis, smegenis, širdį ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas bei sukelti sunkią kepenų ligą, vadinamą ciroze.
Alkoholis ir rūkymas dažnai eina kartu, o šių dviejų įpročių derinys ypač kenksmingas. Tiek alkoholis, tiek tabako dūmai yra kancerogenai, o rūkant kartu su alkoholiu, sustiprėja abiejų medžiagų žalingas poveikis, todėl dar labiau padidėja rizika susirgti burnos, viršutinių kvėpavimo takų ir stemplės vėžiu.
Alkoholis būna įvairių rūšių, tačiau stiprieji gėrimai, pavyzdžiui, degtinė, viskis ar romas, dėl aukštos alkoholio koncentracijos daro didesnę žalą organizmui. Saldinti gėrimai, tokie kaip likeriai ar alkoholiniai kokteiliai, taip pat yra labai žalingi ir ne tik dėl alkoholio, bet ir dėl didelio juose esančio cukraus kiekio. Mažiau kenksmingi alkoholiniai gėrimai gali būti sausas raudonas ar baltas vynas bei natūralus sidras, nes juose yra mažiau cukraus ir daugiau naudingų medžiagų, tokių kaip antioksidantai. Saikingas raudono vyno vartojimas siejamas su tam tikra nauda širdžiai, tačiau tik labai mažomis dozėmis. Kiti veiksniai, tokie kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas ir sveikas svoris yra daug naudingesni sveikatai, todėl pradėti vartoti alkoholį, siekiant sustiprintį širdį, nėra rekomenduojama.
Alkoholis – itin kaloringas produktas. Viename grame alkoholio yra maždaug 7 kilokalorijos, o tai daugiau nei viename grame baltymų ar angliavandenių. Pavyzdžiui, standartinė vyno taurė (150 ml) turi apie 120–130 kcal, alaus bokalas (500 ml) – apie 200 kcal, o stipriųjų gėrimų 50 ml porcija – apie 100 kcal. Kokteiliai ir saldieji likeriai, turi papildomo cukraus, todėl jų kaloringumas dar didesnis. Be to, alkoholis mažina savikontrolę, todėl žmonės dažniau renkasi kaloringus užkandžius ar patiekalus, kas dar labiau prisideda prie papildomų kalorijų suvartojimo.
Ar maisto papildai naudingi?
Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti kasdienę mitybą ir aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurių galbūt trūksta dėl nepakankamos arba nesubalansuotos mitybos. Tai gali būti vitaminai, mineralai, aminorūgštys, augaliniai ekstraktai, riebalų rūgštys ar kitos naudingos medžiagos. Papildai gali pagerinti sveikatą, padidinti energijos lygį, sustiprinti imunitetą ar padėti pasiekti konkrečius tikslus, pavyzdžiui, sporto srityje.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, yra lėtinė liga, kuri paveikia organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Ši liga atsiranda, kai kasa nepagamina pakankamai insulino arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti pagaminto insulino. Insulinas – tai hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai kaip energijos šaltinis. Insulino trūkumas arba jo neveiksmingumas gali gerokai padidinti gliukozės koncentracija kraujyje, o tai ilgainiui gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Kuo naudingi lęšiai?
Lęšiai – ankštiniai augalai, pasižymintys aukšta maistine verte. Jie puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl yra itin vertinami vegetariškoje ir veganiškoje mityboje.
Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatai
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai teka per kūną. Šis procesas yra būtinas, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų mūsų organus ir audinius. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Pavyzdžiui, 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimas.
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.
Kas sukūrė keto dietą ir kokiu principu ji veikia?
Keto dieta, dar žinoma kaip ketogeninė mityba, atsirado 1920 metais. Ją sukūrė gydytojas Russellas Wilderis kaip epilepsijos gydymo būdą, kai vaistai nebuvo tokie veiksmingi kaip šiandien. Pastebėta, kad ši dieta padeda sumažinti priepuolių skaičių, ypač vaikams.
Kas yra baltymai?
Baltymai, dar žinomi kaip proteinai, yra sudėtingos molekulės, kurios sudaro gyvybės pagrindą. Jie atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų visose gyvose ląstelėse. Baltymai susideda iš mažesnių vienetų – aminorūgščių. Šios aminorūgštys, kurių žmogaus organizme yra 20 skirtingų rūšių, jungdamosios įvairiais būdais, sudaro didžiulį baltymų spektrą.