Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Hipotirozę dažniausiai sukelia autoimuninė liga – Hashimoto tiroiditas, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę. Priežastimi taip pat gali būti jodo trūkumas, kuris yra svarbus skydliaukės hormonų gamybai, arba ankstesnės skydliaukės operacijos.
Hipotirozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie dažnai vystosi palaipsniui. Žmones gali kamuoti nuovargis, šalčio netoleravimas, svorio priaugimas, odos sausumas ar plaukų slinkimas. Kartais gali atsirasti ir depresija ar atminties sutrikimai, todėl ši būklė neretai painiojama su kitomis ligomis.
Hipotirozė diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie parodo skydliaukės hormonų – trijodtironino (T3) ir tiroksino (T4) – bei skydliaukę stimuliuojančio hormono – tirotropino (TSH) – lygį. Jei nustatomas skydliaukės nepakankamumas, dažniausiai skiriami sintetiniai hormonai, kuriais kompensuojamas skydliaukės hormonų trūkumas.
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Omega-6, arba linolo rūgštis, yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pats jų pasigaminti negali, todėl jas turime gauti su maistu. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys – gerieji riebalai yra būtini ląstelių struktūrai ir normaliam kūno funkcionavimui.
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuomet pasireiškia kaulų retėjimas. Kaulai tampa trapūs ir lengvai pažeidžiami. Net menkiausias kritimas ar smūgis gali baigtis lūžiu, nors sveiki kaulai tokią traumą atlaikytų.
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.
Rauginti kopūstai – tai natūralūs probiotikai. Šių daržovių fermentacijos metu susidaro naudingi mikroorganizmai, padedantys palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme.