SVEIKIAU.LTSalota
Salota yra labai įvairi, o jos rūšių yra begalė, nuo lapinių iki kruopščiai formuotų gūžinių. Šios daržovės spalvų paletė taip pat plati – nuo žalios, geltonos, rausvos iki raudonos, mėlynos ar net juodos.
Salota pasižymi žemu kalorijų, baltymų, riebalų ir angliavandenių skaičiumi, tačiau turi daug lengvai įsisavinamų vitaminų bei mineralų. Tai sveikos mitybos elementas, naudingas ne tik laikantis dietos, bet ir norint palaikyti gerą savijautą bei sveikatą. 100 gramų salotų turi net 63 proc. vitamino K dienos normos, skirto organizmui stiprinti. Šis mineralas padeda žaizdų gijimui bei apsaugo nuo infekcijų.
Salota – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 14 kcal
Angliavandeniai – 3 g
Natūralus cukrus – 1 g
Skaidulinės medžiagos – 1 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,1 g
Vitaminas A – 198 μg
Beta karotenas – 2371 μg
Liuteinas ir zeaksantinas – 1004 μg
Vitaminas B4 (cholinas) – 10 000 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 34 μg
Vitaminas C – 6 mg
Vitaminas K – 75 μg
Fosforas – 24 mg
Geležis – 0,6 mg
Kalcis – 27 mg
Kalis – 168 mg
Natris – 19 mg
Agurotis
Agurotis gali būti cilindriškos arba apvalios formos, baltos, gelsvos ar žalsvos spalvos ir sverti nuo 2 iki 4 kilogramų. Jis valgomas žalias, jei dar nėra visiškai subrendęs, arba termiškai apdorotas. Šios daržovės kilmės šalis – Italija.
Patisonas
Patisonas – balta, geltona, žalia ar juostuota moliūgų šeimos daržovė, primenanti skraidančią lėkštę arba apskritą iškilusį pyragą. Patisoną geriausia valgyti jauną, nevisiškai subrendusį, tada iš jo išeina skanus troškinys, tyrė, marmeladas, uogienė ar kompotas. Jį taip pat galima marinuoti ir rauginti. Be to, tai dekoratyvinis augalas, tad įdaryti patisonai ne tik aprūpins organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir puikiai tiks šventiniam stalui papuošti.
Poras
Poras dažniausiai naudojamas kaip prieskonis. Jis išsiskiria savo intensyviu skoniu ir kvapu, kurie žadina apetitą. Baltąją poro dalį galima valgyti tiek šviežią, tiek termiškai apdorotą, o žaliąja gardinamos sriubos ir troškiniai.
Cukinija
Špinatai
Špinatai – itin vertingas augalinis produktas, turintis daug maistinių medžiagų ir pasižymintis baltymų gausa bei mažu kalorijų skaičiumi. Ši lapinė daržovė puikiai papildo dietinę mitybą bei yra labai mėgstama vegetarų ir veganų. Tačiau špinatų nepatartina valgyti dideliais kiekiais ar kasdien, nes juose esanti aukšta vitaminų ir mineralų koncentracija gali sukelti hipervitaminozę.
Rūgštynė
Rūgštynė – tiek maistas, tiek vaistas. Iš jos gali būti ne tik verdamos sriubos, gaminamos salotos, kepami pyragai ir spaudžiamos sultys, bet ir plikomos gydomosios arbatos. Maistui naudojami jauni lapai, o arbatai – visos jos dalys. Rūgštynių sultys naudingos apetitui didinti, lapų ir šaknų antpilai – puikus priešnuodis apsinuodijus.
Smidrai
Smidrai arba, kitaip dar vadinami, šparagai yra pavasarinis augalas, kuriuo galima mėgautis tik iki birželio pabaigos. Juos geriausia valgyti žalius arba kuo mažiau termiškai apdorotus, taip juose esantys vitaminai ir mineralai išliks nepakitę.
Salotinė cikorija
Salotinė cikorija (trūkažolė) – labai universali daržovė. Jos viršutinę dalį galima dėti į salotas, kepti ant griliaus, iš jos ruošiami troškiniai ir pyragai. Šaknys naudojamos sveikuoliškų gėrimų gamyboje, tokių kaip cikorijos kava ir arbata.
Braškės
Braškės yra vienos iš labiausiai vartojamų uogų pasaulyje, kurių yra daugiau nei 100 veislių. Iš jų gali būti gaminami džemai, uogienės, saldainiai, kompotai, sultys ir vynai.
Avietės
Avietės gali būti labai įvairiaspalvės: geltonos, raudonos, violetinės, mėlynos ar juodos. Jas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Iš jų gaminami ledai, kepami pyragai, spaudžiamos sultys, verdami kompotai ir uogienės.