
Patisonas – balta, geltona, žalia ar juostuota moliūgų šeimos daržovė, primenanti skraidančią lėkštę arba apskritą iškilusį pyragą. Patisoną geriausia valgyti jauną, nevisiškai subrendusį, tada iš jo išeina skanus troškinys, tyrė, marmeladas, uogienė ar kompotas. Jį taip pat galima marinuoti ir rauginti. Be to, tai dekoratyvinis augalas, tad įdaryti patisonai ne tik aprūpins organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir puikiai tiks šventiniam stalui papuošti.
Patisonas turi labai mažai kalorijų, todėl iš jo gali būti gaminamas įvairus dietinis maistas bei nekaloringi garnyrai. Reguliariai vartojant šią daržovę vyksta organizmo detoksikacija, valosi skysčiai, mažėja blogasis cholesterolis bei gerėja baltymų pasisavinimas. Taip pat padeda sergant mažakraujyste, hipertonija, opalige, ateroskleroze ir disbakterioze. Gelbsti nuo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei inkstų, kepenų ir virškinimo sutrikimų.
Patisonas yra vertingas vitaminų ir mineralų šaltinis. Jame daug vitamino C, kalio, fosforo, geležies ir magnio.
Kalorijos – 18 kcal
Angliavandeniai – 4 g
Natūralus cukrus – 2 g
Skaidulinės medžiagos – 1 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,2 g
Vitaminas A – 11 μg
Beta karotenas – 130 μg
Liuteinas ir zeaksantinas – 2310 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 100 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 30 μg
Vitaminas C – 18 mg
Fosforas – 36 mg
Geležis – 0,4 mg
Kalis – 182 mg
Magnis – 23 mg

Poras dažniausiai naudojamas kaip prieskonis. Jis išsiskiria savo intensyviu skoniu ir kvapu, kurie žadina apetitą. Baltąją poro dalį galima valgyti tiek šviežią, tiek termiškai apdorotą, o žaliąja gardinamos sriubos ir troškiniai.


Špinatai – itin vertingas augalinis produktas, turintis daug maistinių medžiagų ir pasižymintis baltymų gausa bei mažu kalorijų skaičiumi. Ši lapinė daržovė puikiai papildo dietinę mitybą bei yra labai mėgstama vegetarų ir veganų. Tačiau špinatų nepatartina valgyti dideliais kiekiais ar kasdien, nes juose esanti aukšta vitaminų ir mineralų koncentracija gali sukelti hipervitaminozę.

Salieras yra universalus augalas, kurį galima valgyti ir žalią, ir termiškai apdorotą. Iš žalio ruošiamos salotos, spaudžiamos sultys ir blenderiuojami žalieji kokteiliai. Iš termiškai apdoroto gaminamos sriubos ir troškiniai. Abejais atvejais naudojamos visos jo dalys: tiek lapai, tiek lapkočiai, tiek šaknys.

Ropė – labai naudinga daržovė, turinti mažai kalorijų, todėl užtikrina sveiką mitybą ir padeda lieknėti. Ją į racioną galima įtraukti gana nesunkiai, tiesiog visur vartoti kaip alternatyvą bulvėms.

Agurotis gali būti cilindriškos arba apvalios formos, baltos, gelsvos ar žalsvos spalvos ir sverti nuo 2 iki 4 kilogramų. Jis valgomas žalias, jei dar nėra visiškai subrendęs, arba termiškai apdorotas. Šios daržovės kilmės šalis – Italija.

Salota yra labai įvairi, o jos rūšių yra begalė, nuo lapinių iki kruopščiai formuotų gūžinių. Šios daržovės spalvų paletė taip pat plati – nuo žalios, geltonos, rausvos iki raudonos, mėlynos ar net juodos.

Rūgštynė – tiek maistas, tiek vaistas. Iš jos gali būti ne tik verdamos sriubos, gaminamos salotos, kepami pyragai ir spaudžiamos sultys, bet ir plikomos gydomosios arbatos. Maistui naudojami jauni lapai, o arbatai – visos jos dalys. Rūgštynių sultys naudingos apetitui didinti, lapų ir šaknų antpilai – puikus priešnuodis apsinuodijus.

Smidrai arba, kitaip dar vadinami, šparagai yra pavasarinis augalas, kuriuo galima mėgautis tik iki birželio pabaigos. Juos geriausia valgyti žalius arba kuo mažiau termiškai apdorotus, taip juose esantys vitaminai ir mineralai išliks nepakitę.

Salotinė cikorija (trūkažolė) – labai universali daržovė. Jos viršutinę dalį galima dėti į salotas, kepti ant griliaus, iš jos ruošiami troškiniai ir pyragai. Šaknys naudojamos sveikuoliškų gėrimų gamyboje, tokių kaip cikorijos kava ir arbata.