Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Kalorija – tai energijos matavimo vienetas, naudojamas matuoti maisto ir gėrimų energijos kiekį. Mūsų kūnas naudoja šią energiją kvėpavimui, kraujotakai, kūno temperatūros reguliavimui ir raumenų judėjimui. Maisto produktų energinei vertei matuoti paprastai naudojamos kilokalorijos (kcal).
Kalorijos maiste apskaičiuojamos pagal maisto produktų etiketėse nurodytą informaciją. Etiketėse paprastai nurodomas kalorijų kiekis 100 gramų arba vienoje porcijoje.
Kalorijos į mūsų kūną patenka iš makroelementų: angliavandenių, baltymų ir riebalų.
Kiek reikia suvartoti kalorijų kasdien priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos būklės. Suaugusiam vyrui per dieną gali prireikti nuo 2000 iki 3000 kcal, o moteriai – nuo 1600 iki 2400 kcal.
Kalorijos vaidina svarbų vaidmenį svorio reguliavime. Energijos balansas lemia, ar svoris didės, mažės, ar išliks stabilus. Šis balansas priklauso nuo dviejų esminių faktorių: suvartojamų ir sudeginamų kalorijų kiekio. Jei suvartojama daugiau kalorijų nei sudeginama, svoris didėja, o jei sudeginama daugiau nei suvartojama – mažėja.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Omega-6, arba linolo rūgštis, yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pats jų pasigaminti negali, todėl jas turime gauti su maistu. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys – gerieji riebalai yra būtini ląstelių struktūrai ir normaliam kūno funkcionavimui.
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuomet pasireiškia kaulų retėjimas. Kaulai tampa trapūs ir lengvai pažeidžiami. Net menkiausias kritimas ar smūgis gali baigtis lūžiu, nors sveiki kaulai tokią traumą atlaikytų.
Kardio treniruotės – tai fizinio aktyvumo forma, kurioje dirbama dideliu intensyvumu, didinant širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Šio tipo treniruotės apima tokias veiklas kaip bėgimas, dviračio minimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir daugelį kitų, padedančių lavinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.