SVEIKIAU.LTRūgštynė
Rūgštynė – tiek maistas, tiek vaistas. Iš jos gali būti ne tik verdamos sriubos, gaminamos salotos, kepami pyragai ir spaudžiamos sultys, bet ir plikomos gydomosios arbatos. Maistui naudojami jauni lapai, o arbatai – visos jos dalys. Rūgštynių sultys naudingos apetitui didinti, lapų ir šaknų antpilai – puikus priešnuodis apsinuodijus.
Rūgštynė yra vertingas augalas, kuris aprūpina organizmą daugybe maistinių medžiagų. Joje esantys vitaminai ir mineralai gali padėti gydyti avitaminozę ir anemiją. Rūgštynių vartojimas palengvina menopauzės simptomus bei stimuliuoja tulžies ir kepenų veiklą. Ši daržovė rekomenduojama tiems, kam pakilęs cholesterolis, sutrikęs virškinimas ar sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Ji taip pat gali būti naudojama kaip antiseptikas kovojant su mikrobais ir infekcijomis.
Rūgštynė – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 22 kcal
Angliavandeniai – 3 g
Natūralus cukrus – 0,2 g
Skaidulinės medžiagos – 3 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,7 g
Vitaminas A – 200 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 100 μg
Vitaminas C – 48 mg
Fosforas – 63 mg
Geležis – 2,4 mg
Kalcis – 44 mg
Kalis – 390 mg
Magnis – 103 mg
Manganas – 0,3 mg
Salota
Salota yra labai įvairi, o jos rūšių yra begalė, nuo lapinių iki kruopščiai formuotų gūžinių. Šios daržovės spalvų paletė taip pat plati – nuo žalios, geltonos, rausvos iki raudonos, mėlynos ar net juodos.
Agurotis
Agurotis gali būti cilindriškos arba apvalios formos, baltos, gelsvos ar žalsvos spalvos ir sverti nuo 2 iki 4 kilogramų. Jis valgomas žalias, jei dar nėra visiškai subrendęs, arba termiškai apdorotas. Šios daržovės kilmės šalis – Italija.
Patisonas
Patisonas – balta, geltona, žalia ar juostuota moliūgų šeimos daržovė, primenanti skraidančią lėkštę arba apskritą iškilusį pyragą. Patisoną geriausia valgyti jauną, nevisiškai subrendusį, tada iš jo išeina skanus troškinys, tyrė, marmeladas, uogienė ar kompotas. Jį taip pat galima marinuoti ir rauginti. Be to, tai dekoratyvinis augalas, tad įdaryti patisonai ne tik aprūpins organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir puikiai tiks šventiniam stalui papuošti.
Poras
Poras dažniausiai naudojamas kaip prieskonis. Jis išsiskiria savo intensyviu skoniu ir kvapu, kurie žadina apetitą. Baltąją poro dalį galima valgyti tiek šviežią, tiek termiškai apdorotą, o žaliąja gardinamos sriubos ir troškiniai.
Cukinija
Smidrai
Smidrai arba, kitaip dar vadinami, šparagai yra pavasarinis augalas, kuriuo galima mėgautis tik iki birželio pabaigos. Juos geriausia valgyti žalius arba kuo mažiau termiškai apdorotus, taip juose esantys vitaminai ir mineralai išliks nepakitę.
Salotinė cikorija
Salotinė cikorija (trūkažolė) – labai universali daržovė. Jos viršutinę dalį galima dėti į salotas, kepti ant griliaus, iš jos ruošiami troškiniai ir pyragai. Šaknys naudojamos sveikuoliškų gėrimų gamyboje, tokių kaip cikorijos kava ir arbata.
Braškės
Braškės yra vienos iš labiausiai vartojamų uogų pasaulyje, kurių yra daugiau nei 100 veislių. Iš jų gali būti gaminami džemai, uogienės, saldainiai, kompotai, sultys ir vynai.
Avietės
Avietės gali būti labai įvairiaspalvės: geltonos, raudonos, violetinės, mėlynos ar juodos. Jas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Iš jų gaminami ledai, kepami pyragai, spaudžiamos sultys, verdami kompotai ir uogienės.
Agrastai
Agrastai gali būti geltonos, žalios, raudonos arba purpurinės spalvos. Tai rūgštaus skonio uogos, kurios dažniausiai valgomos žalios, tačiau jas galima ir konservuoti bei iš jų virti uogienes ar kompotus.