SVEIKIAU.LTAvietės
Avietės gali būti labai įvairiaspalvės: geltonos, raudonos, violetinės, mėlynos ar juodos. Jas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Iš jų gaminami ledai, kepami pyragai, spaudžiamos sultys, verdami kompotai ir uogienės.
Avietės – itin naudingas antioksidantas sveikatai stiprinti. Jose taip pat gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip niacinas, folio rūgštis, fosforas, geležis, kalcis, kalis, magnis, manganas bei vitaminai C, E ir K. Šios uogos padeda sustiprinti imunitetą, palaiko sveiką kraujotaką, mažina kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje.
Avietės – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 52 kcal
Angliavandeniai – 12 g
Natūralus cukrus – 4 g
Skaidulinės medžiagos – 7 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,7 g
Vitaminas B3 (niacinas) – 600 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 21 μg
Vitaminas C – 26 mg
Vitaminas E – 1 mg
Vitaminas K – 8 μg
Fosforas – 29 mg
Geležis – 0,7 mg
Kalcis – 25 mg
Kalis – 151 mg
Magnis – 22 mg
Manganas – 0,7 mg
Braškės
Braškės yra vienos iš labiausiai vartojamų uogų pasaulyje, kurių yra daugiau nei 100 veislių. Iš jų gali būti gaminami džemai, uogienės, saldainiai, kompotai, sultys ir vynai.
Salotinė cikorija
Salotinė cikorija (trūkažolė) – labai universali daržovė. Jos viršutinę dalį galima dėti į salotas, kepti ant griliaus, iš jos ruošiami troškiniai ir pyragai. Šaknys naudojamos sveikuoliškų gėrimų gamyboje, tokių kaip cikorijos kava ir arbata.
Smidrai
Smidrai arba, kitaip dar vadinami, šparagai yra pavasarinis augalas, kuriuo galima mėgautis tik iki birželio pabaigos. Juos geriausia valgyti žalius arba kuo mažiau termiškai apdorotus, taip juose esantys vitaminai ir mineralai išliks nepakitę.
Rūgštynė
Rūgštynė – tiek maistas, tiek vaistas. Iš jos gali būti ne tik verdamos sriubos, gaminamos salotos, kepami pyragai ir spaudžiamos sultys, bet ir plikomos gydomosios arbatos. Maistui naudojami jauni lapai, o arbatai – visos jos dalys. Rūgštynių sultys naudingos apetitui didinti, lapų ir šaknų antpilai – puikus priešnuodis apsinuodijus.
Salota
Salota yra labai įvairi, o jos rūšių yra begalė, nuo lapinių iki kruopščiai formuotų gūžinių. Šios daržovės spalvų paletė taip pat plati – nuo žalios, geltonos, rausvos iki raudonos, mėlynos ar net juodos.
Agrastai
Agrastai gali būti geltonos, žalios, raudonos arba purpurinės spalvos. Tai rūgštaus skonio uogos, kurios dažniausiai valgomos žalios, tačiau jas galima ir konservuoti bei iš jų virti uogienes ar kompotus.
Gervuogės
Gervuogės – vienos populiariausių ir naudingiausių uogų Lietuvoje, kuriomis galima mėgautis nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Visame pasaulyje jų yra apie 400 rūšių. Dažniausiai gervuogės būna juodos arba tamsiai mėlynos spalvos, bet yra ir raudonų, violetinių, oranžinių ir net baltų.
Spanguolės
Spanguolės – tai mažos, apvalios formos uogos, kurios iš pradžių būna gelsvos, o vėliau įgauna tamsiai raudoną spalvą. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario.
Šeivamedžio uogos
Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.
Mėlynės
Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.