Špinatai – itin vertingas augalinis produktas, turintis daug maistinių medžiagų ir pasižymintis baltymų gausa bei mažu kalorijų skaičiumi. Ši lapinė daržovė puikiai papildo dietinę mitybą bei yra labai mėgstama vegetarų ir veganų. Tačiau špinatų nepatartina valgyti dideliais kiekiais ar kasdien, nes juose esanti aukšta vitaminų ir mineralų koncentracija gali sukelti hipervitaminozę.
Špinatai yra galingas antioksidantas ir ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir naudingi akims, odai ir nervų sistemai. Be to, gali apsaugoti nuo daugybės ligų, tokių kaip infarktas, aterosklerozė, osteoporozė, vėžys ar uždegimai.
Špinatai valgomi švieži arba termiškai apdoroti. Šviežius reikia sunaudoti per dvi paras, antraip juose randami nitratai pavirs į organizmui kenksmingus nitritus. Jauni špinatų lapai yra lengviausiai virškinami. Lapuose esantys fermentai ir ląsteliena reguliuoja žarnyno veiklą ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Peraugę špinatai yra nuodingi ir vartojimui netinka.
Kalorijos – 23 kcal
Angliavandeniai – 4 g
Natūralus cukrus – 0,4 g
Skaidulinės medžiagos – 2 g
Baltymai – 3 g
Riebalai – 0,4 g
Vitaminas A – 469 μg
Beta karotenas – 5 630 μg
Liuteinas ir zeaksantinas – 12 200 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 700 μg
Vitaminas B4 (cholinas) – 19 000 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 200 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 194 μg
Vitaminas C – 28 mg
Vitaminas E – 2 mg
Vitaminas K – 483 μg
Fosforas – 49 mg
Geležis – 3 mg
Kalcis – 99 mg
Kalis – 558 mg
Magnis – 79 mg
Manganas – 1 mg
Natris – 79 mg
Salieras yra universalus augalas, kurį galima valgyti ir žalią, ir termiškai apdorotą. Iš žalio ruošiamos salotos, spaudžiamos sultys ir blenderiuojami žalieji kokteiliai. Iš termiškai apdoroto gaminamos sriubos ir troškiniai. Abejais atvejais naudojamos visos jo dalys – tiek lapai, tiek lapkočiai, tiek šaknys.
Ropė – labai naudinga daržovė, turinti mažai kalorijų, todėl užtikrina sveiką mitybą ir padeda lieknėti. Ją į racioną galima įtraukti gana nesunkiai, tiesiog visur vartoti kaip alternatyvą bulvėms.
Ridikas gali būti baltos, raudonos, melsvos ar juodos spalvos. Jo skonis yra aštrus ir šiek tiek pikantiškas. Tai itin mažai kalorijų turinti daržovė – tik 16 kcal.
Žiedadulkės skiriasi savo dydžiu ir forma. Jos gali būti įvairių spalvų – nuo baltų, geltonų, oranžinių iki rudų, tamsiai raudonų, violetinių ar juodų.
Saldžioji paprika pasižymi spalvų ir formų įvairove. Ji gali būti raudona, oranžinė, geltona, balta, žalia, violetinė ar beveik juoda, pailgos ar apvalesnės formos, bei skirtingų dydžių.
Poras dažniausiai naudojamas kaip prieskonis. Jis išsiskiria savo intensyviu skoniu ir kvapu, kurie žadina apetitą. Baltąją poro dalį galima valgyti tiek šviežią, tiek termiškai apdorotą, o žaliąja gardinamos sriubos ir troškiniai.
Patisonas – balta, geltona, žalia ar juostuota moliūgų šeimos daržovė, primenanti skraidančią lėkštę arba apskritą iškilusį pyragą. Patisoną geriausia valgyti jauną, nevisiškai subrendusį, tada iš jo išeina skanus troškinys, tyrė, marmeladas, uogienė ar kompotas. Jį taip pat galima marinuoti ir rauginti. Be to, tai dekoratyvinis augalas, tad įdaryti patisonai ne tik aprūpins organizmą reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir puikiai tiks šventiniam stalui papuošti.
Agurotis gali būti cilindriškos arba apvalios formos, baltos, gelsvos ar žalsvos spalvos ir sverti nuo 2 iki 4 kilogramų. Jis valgomas žalias, jei dar nėra visiškai subrendęs, arba termiškai apdorotas. Šios daržovės kilmės šalis – Italija.
Salota yra labai įvairi, o jos rūšių yra begalė, nuo lapinių iki kruopščiai formuotų gūžinių. Šios daržovės spalvų paletė taip pat plati – nuo žalios, geltonos, rausvos iki raudonos, mėlynos ar net juodos.