
Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.
Tekšės uogos, žiedai, lapai, stiebai ir šaknys naudojami organizmui stiprinti bei įvairių ligų prevencijai ir gydymui. Šis vaistinis augalas turi daug naudingų savybių gerai savijautai bei sveikatai palaikyti. Visų pirmiausia, tai natūralus antibiotikas ir antioksidantas, stiprinantis imunitetą, gydantis uždegimus bei apsaugantis nuo vėžio. Tekšės taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą bei normalizuoja kūno temperatūrą pasireiškus karščiavimui.
Kalorijos – 51 kcal
Angliavandeniai – 9 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 1 g
Vitaminas B3 (niacinas) – 1 mg
Vitaminas C – 158 mg
Fosforas – 35 mg
Geležis – 0,7 mg

Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.

Šilauogės – tai panašios į mėlynes uogos, tačiau kiek didesnės ir ne violetiniu, bet baltu minkštimu. Jos valgomos žalios, džiovintos ar termiškai apdorotos. Iš jų gaminama įvairi konditerija, gėrimai ir gydomosios arbatos.

Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.

Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.

Spanguolės – tai mažos, apvalios formos uogos, kurios iš pradžių būna gelsvos, o vėliau įgauna tamsiai raudoną spalvą. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario.

Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.

Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.

Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.

Migdolai – tai migdolo medžio riešutai. Jie valgomi švieži arba jais gardinami kepiniai, salotos bei žuvies, paukštienos ar mėsos patiekalai. Iš migdolų gaminami saldainiai, marcipanas, pienas, sviestas, aliejus, kremas ir migdolų miltai.

Anakardžiai – tai tropinio medžio, vadinamo anakardžiu, riešutai, kurie pasižymi salstelėjusiu skoniu bei ganėtinai minkšta tekstūra.