
Migdolai – tai migdolo medžio riešutai. Jie valgomi švieži arba jais gardinami kepiniai, salotos bei žuvies, paukštienos ar mėsos patiekalai. Iš migdolų gaminami saldainiai, marcipanas, pienas, sviestas, aliejus, kremas ir migdolų miltai.
Migdolai yra vertingas antioksidantų, vitaminų, mineralų ir baltymų šaltinis, kuris gali pagelbėti numesti arba priaugti svorio. Kasdienis jų vartojimas šarmina organizmą bei padeda išvengti įvairių ligų. Suvalgant vos kelis riešutus per dieną sumažėja širdies smūgio tikimybė, taip pat cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, o arterijos tampa elastingesnės ir atsparesnės pažeidimams.
Migdolai gerina smegenų veiklą, aktyvina virškinimo sistemą ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Juose esančios maistinės medžiagos yra būtinos sveikai nervų sistemai palaikyti, dantims ir kaulams stiprinti bei gražiai odai ir plaukams.
Migdolų nauda sveikatai yra begalinė, tačiau dėl didelio juose esančio kalorijų kiekio jais piktnaudžiauti nederėtų. Be to, nemažai žmonių turi alergiją migdolams, kuri gali pasireikšti odos bėrimu, veido patinimu ar net sukelti anafilaksiją.
Kalorijos – 579 kcal
Angliavandeniai – 22 g
Natūralus cukrus – 4 g
Skaidulinės medžiagos – 13 g
Baltymai – 21 g
Riebalai – 50 g
Mononesotieji riebalai – 32 g
Polinesotieji riebalai – 12 g
Sotieji riebalai – 4 g
Vitaminas B1 (tiaminas) – 200 μg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 1 000 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 4 000 μg
Vitaminas B4 (cholinas) – 52 000 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 500 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 100 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 44 μg
Vitaminas E – 26 mg
Cinkas – 3 mg
Fosforas – 481 mg
Geležis – 4 mg
Kalcis – 269 mg
Kalis – 733 mg
Magnis – 270 mg
Manganas – 2 mg
Selenas – 4 µg
Varis – 1 000 µg

Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.

Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.

Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.

Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.

Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.

Anakardžiai – tai tropinio medžio, vadinamo anakardžiu, riešutai, kurie pasižymi salstelėjusiu skoniu bei ganėtinai minkšta tekstūra.

Žemės riešutai (arachisai) auga ant stiebų, primenančių pupas ir priklauso pupinių šeimai, todėl botaniškai jie yra pupos, o ne riešutai. Šio augalo ankštys susiformuoja po žeme, kiekvienoje ankštyje gali būti nuo 1 iki 4 sėklų.

Kanapių aliejus pasižymi geru omega-3 ir omega-6 santykiu. Be to, šios jame esančios omega rūgštys savo kiekiu gerokai lenkia daugelį žuvų.

Graikinių riešutų aliejus turi švelnų riešutų skonį ir yra gana lengvai virškinamas. Jis gali būti rafinuotas arba ne. Nerafinuotas graikinių riešutų aliejus naudojamas salotų, padažų, sriubų ir desertų gardinimui. O rafinuotas, priešingai nei pastarasis, tinka kepimui ir troškinimui.

Alyvuogių aliejus yra labai vertinamas ir gausiai naudojamas Viduržemio jūros šalių virtuvėje, todėl kartais dar vadinamas „skystu Viduržemio jūros auksu“. Pagrindinis šio aliejaus tiekėjas yra Ispanija.