
Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.
Vyšnios – sveikas užkandis alkiui numalšinti ir sveikatai pagerinti. Kaip ir daugelyje kitų uogų, jose randasi ne tik įvairios maistinės medžiagos, bet ir vertingi natūralūs antioksidantai. Vienas iš jų – melatoninas. Ši medžiaga padeda greičiau užmigti bei yra svarbi ramiam ir geram miegui.
Tačiau vyšnių nauda neapsiriboja tik tuo. Jos taip pat gerina atmintį, pagelbsti kai kamuoja menstruacijų skausmai ar traukia mėšlungis. Be to, jose esančios skaidulos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą. To pasekoje tirpsta pilvo riebalai bei krenta svoris.
Kalorijos – 57 kcal
Angliavandeniai – 14 g
Natūralus cukrus – 11 g
Skaidulinės medžiagos – 2 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,3 g
Vitaminas A – 34 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 300 μg
Vitaminas C – 9 mg
Fosforas – 18 mg
Geležis – 0,3 mg
Kalis – 198 mg

Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.

Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.

Šilauogės – tai panašios į mėlynes uogos, tačiau kiek didesnės ir ne violetiniu, bet baltu minkštimu. Jos valgomos žalios, džiovintos ar termiškai apdorotos. Iš jų gaminama įvairi konditerija, gėrimai ir gydomosios arbatos.

Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.

Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.

Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.

Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.

Migdolai – tai migdolo medžio riešutai. Jie valgomi švieži arba jais gardinami kepiniai, salotos bei žuvies, paukštienos ar mėsos patiekalai. Iš migdolų gaminami saldainiai, marcipanas, pienas, sviestas, aliejus, kremas ir migdolų miltai.

Anakardžiai – tai tropinio medžio, vadinamo anakardžiu, riešutai, kurie pasižymi salstelėjusiu skoniu bei ganėtinai minkšta tekstūra.

Žemės riešutai (arachisai) auga ant stiebų, primenančių pupas ir priklauso pupinių šeimai, todėl botaniškai jie yra pupos, o ne riešutai. Šio augalo ankštys susiformuoja po žeme, kiekvienoje ankštyje gali būti nuo 1 iki 4 sėklų.