SVEIKIAU.LTGervuogės
Gervuogės – vienos populiariausių ir naudingiausių uogų Lietuvoje, kuriomis galima mėgautis nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Visame pasaulyje jų yra apie 400 rūšių. Dažniausiai gervuogės būna juodos arba tamsiai mėlynos spalvos, bet yra ir raudonų, violetinių, oranžinių ir net baltų.
Gervuogių nauda sveikatai yra labai plati. Jos turi daug vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų, kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Jose gausu vitamino C, būtino geležies pasisavinimui bei imuniteto stiprinimui. Taip pat vitamino K, magnio, mangano, niacino ir kitų B grupės vitaminų.
Gervuogės aktyvina virškinimo sistemą, gerina medžiagų apykaitą bei pasižymi mažu kalorijų skaičiumi, todėl naudojamos ir kaip natūralus produktas lieknėjimui.
Gervuogės – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 43 kcal
Angliavandeniai – 10 g
Natūralus cukrus – 5 g
Skaidulinės medžiagos – 5 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,5 g
Vitaminas B3 (niacinas) – 600 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 300 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 25 μg
Vitaminas C – 21 mg
Vitaminas E – 1 mg
Vitaminas K – 20 μg
Fosforas – 22 mg
Geležis – 0,6 mg
Kalcis – 29 mg
Kalis – 162 mg
Magnis – 20 mg
Manganas – 0,6 mg
Agrastai
Agrastai gali būti geltonos, žalios, raudonos arba purpurinės spalvos. Tai rūgštaus skonio uogos, kurios dažniausiai valgomos žalios, tačiau jas galima ir konservuoti bei iš jų virti uogienes ar kompotus.
Avietės
Avietės gali būti labai įvairiaspalvės: geltonos, raudonos, violetinės, mėlynos ar juodos. Jas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Iš jų gaminami ledai, kepami pyragai, spaudžiamos sultys, verdami kompotai ir uogienės.
Braškės
Braškės yra vienos iš labiausiai vartojamų uogų pasaulyje, kurių yra daugiau nei 100 veislių. Iš jų gali būti gaminami džemai, uogienės, saldainiai, kompotai, sultys ir vynai.
Salotinė cikorija
Salotinė cikorija (trūkažolė) – labai universali daržovė. Jos viršutinę dalį galima dėti į salotas, kepti ant griliaus, iš jos ruošiami troškiniai ir pyragai. Šaknys naudojamos sveikuoliškų gėrimų gamyboje, tokių kaip cikorijos kava ir arbata.
Smidrai
Smidrai arba, kitaip dar vadinami, šparagai yra pavasarinis augalas, kuriuo galima mėgautis tik iki birželio pabaigos. Juos geriausia valgyti žalius arba kuo mažiau termiškai apdorotus, taip juose esantys vitaminai ir mineralai išliks nepakitę.
Spanguolės
Spanguolės – tai mažos, apvalios formos uogos, kurios iš pradžių būna gelsvos, o vėliau įgauna tamsiai raudoną spalvą. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario.
Šeivamedžio uogos
Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.
Mėlynės
Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.
Šilauogės
Šilauogės – tai panašios į mėlynes uogos, tačiau kiek didesnės ir ne violetiniu, bet baltu minkštimu. Jos valgomos žalios, džiovintos ar termiškai apdorotos. Iš jų gaminama įvairi konditerija, gėrimai ir gydomosios arbatos.
Vynuogės
Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.