SVEIKIAU.LTŠilauogės
Šilauogės – tai panašios į mėlynes uogos, tačiau kiek didesnės ir ne violetiniu, bet baltu minkštimu. Jos valgomos žalios, džiovintos ar termiškai apdorotos. Iš jų gaminama įvairi konditerija, gėrimai ir gydomosios arbatos.
Šilauogės yra vertingas antioksidantas, stabdantis senėjimą bei saugantis nuo įvairių ligų, tokių kaip aterosklerozė, infarktas ar vėžys. Jose esančios maistinės medžiagos mažina kraujospūdį ir cholesterolį. Taip pat yra naudingos virškinimui, imuninei sistemai bei kaulams stiprinti.
Šilauogių nauda yra labai plati. Jų vartojimas gali pagerinti tiek fizinę, tiek emocinę būklę. Todėl tai sveikas užkandis ne tik gerai sveikatai palaikyti, bet ir nuotaikai pakelti.
Šilauogės – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 57 kcal
Angliavandeniai – 15 g
Natūralus cukrus – 10 g
Skaidulinės medžiagos – 2 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,3 g
Vitaminas B3 (niacinas) – 0,4 mg
Vitaminas C – 10 mg
Vitaminas E – 0,6 mg
Vitaminas K – 19 μg
Manganas – 0,3 mg
Mėlynės
Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.
Šeivamedžio uogos
Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.
Spanguolės
Spanguolės – tai mažos, apvalios formos uogos, kurios iš pradžių būna gelsvos, o vėliau įgauna tamsiai raudoną spalvą. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario.
Gervuogės
Gervuogės – vienos populiariausių ir naudingiausių uogų Lietuvoje, kuriomis galima mėgautis nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Visame pasaulyje jų yra apie 400 rūšių. Dažniausiai gervuogės būna juodos arba tamsiai mėlynos spalvos, bet yra ir raudonų, violetinių, oranžinių ir net baltų.
Agrastai
Agrastai gali būti geltonos, žalios, raudonos arba purpurinės spalvos. Tai rūgštaus skonio uogos, kurios dažniausiai valgomos žalios, tačiau jas galima ir konservuoti bei iš jų virti uogienes ar kompotus.
Vynuogės
Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.
Tekšės
Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.
Vyšnios
Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.
Lazdynų riešutai
Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.
Graikiniai riešutai
Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.