
Šeivamedžio uogos yra labai išraiškingos. Jos auga didelėmis kekėmis ir pasižymi sodria juoda spalva, todėl šeivamedžio krūmai kartais auginami ir kaip dekoratyvinis augalas. Jų sezonas – nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio.
Šeivamedžio uogos turi daug sveikatai naudingų vitaminų, tokių kaip vitaminas A ir B grupės vitaminai. Be to, 200 gramų uogų aprūpina organizmą vitamino C norma visai parai, todėl tai puikus antioksidantas, apsaugantis nuo kenksmingų radikalų ir padedantis stiprinti imunitetą.
Šeivamedžio uogos taip pat pasižymi ir mineralų gausa. Jose esanti geležis, kalcis, kalis ir fosforas padeda palaikyti gerą savijautą ir sveikatą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šeivamedžio uogų nauda galima mėgautis tik vartojant jas termiškai apdorotas, antraip jomis galima apsinuodyti.
Kalorijos – 73 kcal
Angliavandeniai – 18 g
Skaidulinės medžiagos – 7 g
Baltymai – 0,7 g
Riebalai – 0,5 g
Vitaminas A – 30 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 500 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 200 μg
Vitaminas C – 36 mg
Fosforas – 39 mg
Geležis – 1,6 mg
Kalcis – 38 mg
Kalis – 280 mg

Spanguolės – tai mažos, apvalios formos uogos, kurios iš pradžių būna gelsvos, o vėliau įgauna tamsiai raudoną spalvą. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje ir laikosi iki pavasario.

Gervuogės – vienos populiariausių ir naudingiausių uogų Lietuvoje, kuriomis galima mėgautis nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Visame pasaulyje jų yra apie 400 rūšių. Dažniausiai gervuogės būna juodos arba tamsiai mėlynos spalvos, bet yra ir raudonų, violetinių, oranžinių ir net baltų.

Agrastai gali būti geltonos, žalios, raudonos arba purpurinės spalvos. Tai rūgštaus skonio uogos, kurios dažniausiai valgomos žalios, tačiau jas galima ir konservuoti bei iš jų virti uogienes ar kompotus.

Avietės gali būti labai įvairiaspalvės: geltonos, raudonos, violetinės, mėlynos ar juodos. Jas galima valgyti šviežias arba džiovintas. Iš jų gaminami ledai, kepami pyragai, spaudžiamos sultys, verdami kompotai ir uogienės.

Braškės yra vienos iš labiausiai vartojamų uogų pasaulyje, kurių yra daugiau nei 100 veislių. Iš jų gali būti gaminami džemai, uogienės, saldainiai, kompotai, sultys ir vynai.

Mėlynės – mažytės tamsiai mėlynos spalvos uogos, kurių prekybos centruose tikrai nerasite. Jos aptinkamas tik miškuose nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Savo išvaizda labai panašios į šilauoges, tačiau įdėmiau pažvelgus, galima pastebėti du svarbius skirtumus: mėlynė savo viršūnėlėje turi įdubą su apskritimu viduje, o ją perpjovus pusiau, atsiskleidžia purpurinės spalvos minkštimas.

Šilauogės – tai panašios į mėlynes uogos, tačiau kiek didesnės ir ne violetiniu, bet baltu minkštimu. Jos valgomos žalios, džiovintos ar termiškai apdorotos. Iš jų gaminama įvairi konditerija, gėrimai ir gydomosios arbatos.

Vynuogės auga kekėmis, vienoje kekėje jų gali būti net 300. Tai labai įvairiaspalvės uogos, jos būna žalios, geltonos, raudonos, rudos, violetinės, juodos ar net baltos. Iš jų gaminami drebučiai, uogienės ir vynas, spaudžiamos sultys bei vynuogių sėklų aliejus. Dvi populiariausios vynuogių rūšys: su sėklomis arba be jų. Besėklės vynuogės pagrinde naudojamos konditerijoje.

Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.

Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.