SVEIKIAU.LTAnakardžiai
Anakardžiai – tai tropinio medžio, vadinamo anakardžiu, riešutai, kurie pasižymi salstelėjusiu skoniu bei ganėtinai minkšta tekstūra.
Anakardžiai turi daug naudingų savybių organizmui. Jų dėka gerėja širdies veikla, mažėja gliukozės kiekis kraujyje bei krenta svoris. Juose esančios maistinės medžiagos, antioksidantai ir skaidulos šarmina organizmą, suteikia energijos, stiprina imuninę sistemą ir kaulus.
Anakardžiai, nors ir turi daug kalorijų, yra vertingas baltymų šaltinis. Vartojant nedideliais kiekiais jie gerina medžiagų apykaitą ir aprūpina organizmą nepakeičiamomis aminorūgštimis, o tai labai svarbu laikantis dietos.
Anakardžių nauda sveikatai yra labai plataus spektro. Be jau minėtų savybių, šie riešutai taip pat yra puiki apsauga akims nuo UV spindulių bei grožio eliksyras odai.
Anakardžiai – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 553 kcal
Angliavandeniai – 30 g
Natūralus cukrus – 6 g
Skaidulinės medžiagos – 3 g
Baltymai – 18 g
Riebalai – 44 g
Mononesotieji riebalai – 24 g
Polinesotieji riebalai – 8 g
Sotieji riebalai – 8 g
Vitaminas B1 (tiaminas) – 420 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 1 100 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 900 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 420 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 25 μg
Vitaminas E – 1 mg
Vitaminas K – 34 μg
Cinkas – 6 mg
Fosforas – 593 mg
Geležis – 7 mg
Kalcis – 37 mg
Kalis – 660 mg
Magnis – 292 mg
Manganas – 1,7 mg
Selenas – 20 µg
Varis – 2 200 µg
Migdolai
Migdolai – tai migdolo medžio riešutai. Jie valgomi švieži arba jais gardinami kepiniai, salotos bei žuvies, paukštienos ar mėsos patiekalai. Iš migdolų gaminami saldainiai, marcipanas, pienas, sviestas, aliejus, kremas ir migdolų miltai.
Graikiniai riešutai
Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.
Lazdynų riešutai
Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.
Vyšnios
Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.
Tekšės
Tekšės – saldžiarūgštės gintaro spalvos uogos, primenančios gervuoges. Jas galima aptikti pelkėtose vietose liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Dėl didelio vitamino C kiekio savo sudėtyje tekšė dar vadinama „šiaurės apelsinu“.
Žemės riešutai
Žemės riešutai (arachisai) auga ant stiebų, primenančių pupas ir priklauso pupinių šeimai, todėl botaniškai jie yra pupos, o ne riešutai. Šio augalo ankštys susiformuoja po žeme, kiekvienoje ankštyje gali būti nuo 1 iki 4 sėklų.
Kanapių aliejus
Kanapių aliejus pasižymi geru omega-3 ir omega-6 santykiu. Be to, šios jame esančios omega rūgštys savo kiekiu gerokai lenkia daugelį žuvų.
Graikinių riešutų aliejus
Graikinių riešutų aliejus turi švelnų riešutų skonį ir yra gana lengvai virškinamas. Jis gali būti rafinuotas arba ne. Nerafinuotas graikinių riešutų aliejus naudojamas salotų, padažų, sriubų ir desertų gardinimui. O rafinuotas, priešingai nei pastarasis, tinka kepimui ir troškinimui.
Alyvuogių aliejus
Alyvuogių aliejus yra labai vertinamas ir gausiai naudojamas Viduržemio jūros šalių virtuvėje, todėl kartais dar vadinamas „skystu Viduržemio jūros auksu“. Pagrindinis šio aliejaus tiekėjas yra Ispanija.
Vynuogių kauliukų aliejus
Vynuogių kauliukų aliejus pagrinde išgaunamas karštosios ekstrakcijos būdu, nes šalto spaudimo metu jo išspaudžiama labai nedaug. Dėl šios priežasties šalto spaudimo vynuogių kauliukų aliejus yra brangesnis. Bet, nepaisant to, jo maistinė vertė didesnė.