SVEIKIAU.LTKalmaras
Kalmaras – tai galvakojis moliuskas pasižymintis švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jo minkšta mėsa lengvai sugeria prieskonius ir paruošiama per kelias minutes.
Kalmaras turi daug žmogaus organizmui naudingų maistinių medžiagų, kurių dėka išvengiamos širdies ir kraujagyslių ligos. Jame esantys vitaminai ir mineralai itin svarbūs nervų sistemos stiprinimui bei virškinimo gerinimui.
Kalmaras – vertingas omega-3 ir baltymų šaltinis, kurį suvalgius sotumo jausmas išlieka ilgam laikui. Be to, viena 200 gramų kalmarų porcija gali aprūpinti organizmą vitamino B12 norma visai parai.
Kalmaras – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 175 kcal
Angliavandeniai – 8 g
Baltymai – 18 g
Riebalai – 7 g
Mononesotieji riebalai – 3 g
Polinesotieji riebalai – 2 g
Omega-3 – 600 mg
Sotieji riebalai – 2 g
Cholesterolis – 260 mg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 460 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 2 600 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 510 µg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 1,2 μg
Vitaminas C – 4 mg
Cinkas – 2 mg
Fosforas – 251 mg
Geležis – 1 mg
Kalcis – 39 mg
Kalis – 279 mg
Magnis – 38 mg
Natris – 306 mg
Selenas – 52 µg
Varis – 2 110 µg
Moliuskai
Moliuskai yra labai universalios jūros gėrybės. Jų mėsa naudojama maistui, o perlai ir kriauklės – papuošalams ir perlamutrui gaminti. Dauguma jų valgomi kepti, virti ar troškinti, tačiau kai kurie moliuskai, pavyzdžiui, midijos ir austrės, dažniausiai patiekiami žali.
Krevetės
Krevetės yra labai mėgstamos visame pasaulyje. Jas galima virti, kepti keptuvėje arba ant grotelių. Jomis gardinamos sriubos ir troškiniai. Krevečių galvos ir kiautai taip pat naudojami maistui, iš jų gaminami sultiniai žuvies patiekalams. Šios jūrų gėrybės pasižymi gaiviu, lengvai salstelėjusiu skoniu.
Ešerys
Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.
Lašiša
Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.
Silkė
Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti.
Pienas
Pienas yra universalus gėrimas, vartojamas visame pasaulyje. Iš jo gaminami įvairūs pieno produktai, tokie kaip grietinė, grietinėlė, sviestas, varškė, sūris, jogurtas, rūgpienis, kefyras, airanas ir pieno milteliai. Pagrindinis pieno šaltinis yra karvė, tačiau kai kuriuose regionuose mieliau vartojamas ožkos, avies, buivolės ar kumelės pienas.
Varškė
Varškė gali skirtis savo riebumu ir tekstūra. Pagal riebumą išskiriamos trys pagrindinės rūšys: riebi varškė, kurios riebumas siekia 13 procentų; pusriebė varškė, kurios riebumas svyruoja nuo 5 iki 13 procentų; ir liesa varškė, turinti mažiau nei 5 procentus riebumo. Kalbant apie tekstūrą, varškė gali būti glotni arba grūdėta.
Sviestas
Sviestas vertinamas daugelyje patiekalų ir receptų, nes suteikia maistui glotnią ir kreminę konsistenciją. Tačiau jį vartoti reikėtų gana saikingai.
Vištų kiaušiniai
Vištų kiaušiniai yra labai maistingas ir universalus maisto produktas, turintis svarbių vitaminų, mineralų bei įvairių sveikatai naudingų savybių. Jie ypač išsiskiria vitaminų D, A, B5, B9, B12, riboflavino ir cholino gausa. Kiaušiniuose taip pat yra daug cinko, fosforo, geležies, natrio ir seleno.
Putpelių kiaušiniai
Putpelių kiaušiniai yra žymiai mažesni nei vištų kiaušiniai – net penkis kartus. Dėl šios priežasties juos pakanka virti vos 2-3 minutes. Nors putpelių kiaušiniai valgomi ir žali, tuomet jie turi didesnę maistinę vertę ir yra daug naudingesni sveikatai. Šie maži kiaušiniai pasižymi ypač ilgu galiojimo laiku. Spintelėje juos galima laikyti visą mėnesį, o šaldytuve – net 60 dienų.