
Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti.
Populiariausi silkės patiekalai, tokie kaip silkė pataluose ir silkė su morkomis ar grybais, yra ruošiami iš sūdytos silkės. Jais puošiamas tradicinis Kūčių stalas bei yra mėgstami kasdienėje virtuvėje.
Silkė yra svarbus omega-3 riebalų rūgščių, baltymų ir vitaminų, tokių kaip vitaminas D, šaltinis. Šios maistinės medžiagos yra naudingos širdies ir kraujagyslių sveikatai bei smegenų vystymuisi.
Kalorijos – 245 kcal
Angliavandeniai – 8 g
Baltymai – 20 g
Riebalai – 14 g
Mononesotieji riebalai – 6 g
Polinesotieji riebalai – 4 g
Omega-3 – 1 800 mg
Omega-6 – 0 mg
Sotieji riebalai – 3 g
Cholesterolis – 71 mg
Vitaminas A – 47 μg
Vitaminas B1 (tiaminas) – 180 µg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 280 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 4 050 µg
Vitaminas B4 (cholinas) – 73 000 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 320 µg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 26 μg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 13 μg
Vitaminas D – 5 µg
Vitaminas E – 2 mg
Cinkas – 1 mg
Fluoras – 0,4 mg
Fosforas – 263 mg
Geležis – 2 mg
Kalcis – 70 mg
Kalis – 359 mg
Magnis – 37 mg
Natris – 357 mg
Selenas – 40 µg

Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.

Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.

Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.

Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.

Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.

Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.

Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.

Krevetės yra labai mėgstamos visame pasaulyje. Jas galima virti, kepti keptuvėje arba ant grotelių. Jomis gardinamos sriubos ir troškiniai. Krevečių galvos ir kiautai taip pat naudojami maistui, iš jų gaminami sultiniai žuvies patiekalams. Šios jūrų gėrybės pasižymi gaiviu, lengvai salstelėjusiu skoniu.

Moliuskai yra labai universalios jūros gėrybės. Jų mėsa naudojama maistui, o perlai ir kriauklės – papuošalams ir perlamutrui gaminti. Dauguma jų valgomi kepti, virti ar troškinti, tačiau kai kurie moliuskai, pavyzdžiui, midijos ir austrės, dažniausiai patiekiami žali.

Kalmaras – tai galvakojis moliuskas pasižymintis švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jo minkšta mėsa lengvai sugeria prieskonius ir paruošiama per kelias minutes.