
Varškė gali skirtis savo riebumu ir tekstūra. Pagal riebumą išskiriamos trys pagrindinės rūšys: riebi varškė, kurios riebumas siekia 13 procentų; pusriebė varškė, kurios riebumas svyruoja nuo 5 iki 13 procentų; ir liesa varškė, turinti mažiau nei 5 procentus riebumo. Kalbant apie tekstūrą, varškė gali būti glotni arba grūdėta.
Be šių tradicinių varškės tipų, egzistuoja ir įvairūs varškės pakaitalai. Vienas iš jų – sojų varškė, kurios pagrindą sudaro sojų pupelės.
Varškė pasižymi baltymų gausa, todėl yra puikus baltymų šaltinis. Ji taip pat turi reikšmingą kiekį vitamino B5, B2, fosforo, kalcio ir seleno. Varškėje ypač daug natrio bei vitamino B12.
Kalorijos – 98 kcal
Angliavandeniai – 3 g
Natūralus cukrus – 3 g
Skaidulinės medžiagos – 0 g
Baltymai – 11 g
Riebalai – 4 g
Mononesotieji riebalai – 1 g
Sotieji riebalai – 2 g
Cholesterolis – 17 mg
Vitaminas A – 37 μg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 160 µg
Vitaminas B4 (cholinas) – 18 400 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 560 µg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 0,4 μg
Fosforas – 159 mg
Kalcis – 83 mg
Kalis – 104 mg
Natris – 315 mg
Selenas – 10 µg

Pienas yra universalus gėrimas, vartojamas visame pasaulyje. Iš jo gaminami įvairūs pieno produktai, tokie kaip grietinė, grietinėlė, sviestas, varškė, sūris, jogurtas, rūgpienis, kefyras, airanas ir pieno milteliai. Pagrindinis pieno šaltinis yra karvė, tačiau kai kuriuose regionuose mieliau vartojamas ožkos, avies, buivolės ar kumelės pienas.

Kalmaras – tai galvakojis moliuskas pasižymintis švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jo minkšta mėsa lengvai sugeria prieskonius ir paruošiama per kelias minutes.

Moliuskai yra labai universalios jūros gėrybės. Jų mėsa naudojama maistui, o perlai ir kriauklės – papuošalams ir perlamutrui gaminti. Dauguma jų valgomi kepti, virti ar troškinti, tačiau kai kurie moliuskai, pavyzdžiui, midijos ir austrės, dažniausiai patiekiami žali.

Krevetės yra labai mėgstamos visame pasaulyje. Jas galima virti, kepti keptuvėje arba ant grotelių. Jomis gardinamos sriubos ir troškiniai. Krevečių galvos ir kiautai taip pat naudojami maistui, iš jų gaminami sultiniai žuvies patiekalams. Šios jūrų gėrybės pasižymi gaiviu, lengvai salstelėjusiu skoniu.

Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.

Sviestas vertinamas daugelyje patiekalų ir receptų, nes suteikia maistui glotnią ir kreminę konsistenciją. Tačiau jį vartoti reikėtų gana saikingai.

Vištų kiaušiniai yra labai maistingas ir universalus maisto produktas, turintis svarbių vitaminų, mineralų bei įvairių sveikatai naudingų savybių. Jie ypač išsiskiria vitaminų D, A, B5, B9, B12, riboflavino ir cholino gausa. Kiaušiniuose taip pat yra daug cinko, fosforo, geležies, natrio ir seleno.

Putpelių kiaušiniai yra žymiai mažesni nei vištų kiaušiniai – net penkis kartus. Dėl šios priežasties juos pakanka virti vos 2-3 minutes. Nors putpelių kiaušiniai valgomi ir žali, tuomet jie turi didesnę maistinę vertę ir yra daug naudingesni sveikatai. Šie maži kiaušiniai pasižymi ypač ilgu galiojimo laiku. Spintelėje juos galima laikyti visą mėnesį, o šaldytuve – net 60 dienų.

Šparaginės pupelės – nekaloringas maisto produktas, tinkantis laikantis dietos. Jose esančios skaidulos lengvai laisvina vidurius, mažina cholesterolį bei palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje. O geležis, kalcis, kalis ir magnis gerina medžiagų apykaitą.

Avinžirniai yra vertingas maistinių skaidulų šaltinis. 100 gramų avinžirnių turi net 12 gramų skaidulinių medžiagų, o tai yra trečdalis rekomenduojamos dienos normos. Skaidulos padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir stabilų gliukozės kiekį kraujyje bei apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Be to, jų dėka sotumo jausmas išlieka ilgesnį laiko tarpą, todėl avinžirniai yra puikus maistas lieknėjimui.