Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?

Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?

Omega-3 yra gerieji riebalai, kurių organizmas turi gauti kasdien su maistu, nes pats jų nesintetina. Tai – nesočiosios riebalų rūgštys. Jas sudaro augalinės kilmės alfa linoleno rūgštis (ALR) ir jūrinių žuvų riebaluose bei dumbliuose randama dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR).

Omega-3 rūgštys gali pagerinti širdies veiklą ir psichinę sveikatą bei apsaugoti nuo tokių ligų kaip uždegimai, depresija, psichozė ar Parkinsono liga. Be to, šie sveikieji riebalai mažina apetitą, todėl yra naudingi svorio kontrolei.

Kokia yra omega-3 paros norma?


Omega-3 paros norma suaugusiems svyruoja nuo 250 iki 500 miligramų. Pagrindiniai omega-3 šaltiniai yra jūrų gėrybės, jūrų žuvys, dumbliai, kiaušiniai bei kai kurios sėklos ir riešutai.

Omega-3 šaltiniai


MAISTO PRODUKTAI – OMEGA-3 (100 g)

Linų sėmenys – 23 g
Kanapių aliejus
– 19 g
Chia sėklos – 18 g
Graikinių riešutų aliejus – 10 g
Graikiniai riešutai – 9 g
Lašiša – 2,6 g
Sardinės – 2,2 g
Silkė
– 1,8 g
Tunas – 1,6 g
Alyvuogių aliejus – 1 g
Kardžuvė – 0,9 g
Kalmaras
– 0,6 g
Ešerys – 0,3 g
Krevetės – 0,3 g
Moliuskai – 0,3 g
Vištų kiaušiniai – 0,1 g
Putpelių kiaušiniai – 40 mg
Mangas – 37 mg
Bananas – 27 mg
Papaja – 25 mg
Džekfrutas – 24 mg
Duonvaisis – 18 mg
Mandarinas – 18 mg
Ananasas – 17 mg
Avokadas – 11 mg
Apelsinas – 7 mg




Krakmolas

Krakmolas

Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.

Skaityti toliau


Maistinės skaidulos

Maistinės skaidulos

Skaidulos, dar vadinamos ląsteliena, yra augalinės kilmės maistinės medžiagos, be kurių mūsų virškinimo sistema negalėtų sklandžiai dirbti. Jos skirstomos į dvi rūšis: tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, keliaudamos virškinamuoju traktu, sugeria vandenį ir tampa panašios į želatiną, o netirpios skaidulos išlieka nepakitusios. Pagrindiniai tirpių skaidulų šaltiniai yra brokoliai, briuselio kopūstai, pupelės, špinatai, obuoliai, apelsinai, greipfrutai, avižiniai dribsniai, vynuogės ir slyvos. Netirpių – vaisių ir šakninių daržovių žievelės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, grūdai, nemaltų kviečių produktai, kviečių ir kukurūzų sėlenos. Subalansuota mityba apima abiejų tipų skaidulas.

Skaityti toliau


Cukrūs

Cukrūs

Cukrūs – tai paprastieji angliavandeniai, kurie struktūriškai skirstomi į monosacharidus ir disacharidus. Monosacharidai susideda iš vieno monomero, pvz., gliukozė, fruktozė ir galaktozė, o disacharidai – iš dviejų susijungusių monosacharidų, pvz., sacharozė ir laktozė. Sacharozė yra viena iš labiausiai naudojamų cukrų formų, tai – paprastasis cukrus. Dažniausiai jis išgaunamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių ir naudojamas gazuotų gėrimų, saldainių ir kitų konditerijos gaminių saldinimui.

Skaityti toliau


Bertoletijos

Bertoletijos

Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.

Skaityti toliau


Natris

Natris

Natris – itin svarbus mikroelementas ir elektrolitas, kuris kartu su kaliu sukuria elektrolitinę aplinką, reikalingą nervų ir raumenų ląstelių veiklai bei palaiko skysčių balansą organizme, užkirsdamas kelią dehidratacijai. Natris taip pat stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja pH lygį ir dalyvauja metabolizmo bei nervų sistemos veikloje.

Skaityti toliau


Aminorūgštys – kas tai?

Aminorūgštys – kas tai?

Aminorūgščių nauda organizmui yra įvairiapusiška. Jos palaiko gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, aktyvina smegenų veiklą, pakelia nuotaiką, suteikia energijos bei skatina medžiagų apykaitą.

Skaityti toliau


Cholesterolis

Cholesterolis

Cholesterolis (cholesterinas) – aptinkamas beveik visose žmogaus kūno ląstelėse. Tai gyvybiškai svarbi riebalinė medžiaga (lipidai), kuri dalyvauja vitamino D, estrogeno ir testosterono gamyboje. Cholesterolį organizmas gali sintetinti pats arba pasisavinti iš maisto.

Skaityti toliau


Somatotropinas

Somatotropinas

Somatotropinas (STH, GH, HGH) – tai augimo hormonas, kuris yra ypač svarbus vaikams, tačiau būtinas ir suaugusiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Jis ne tik reguliuoja augimą, bet ir yra atsakingas už riebalų, angliavandenių bei baltymų apykaitą, todėl dalyvauja ir kūno svorio reguliavime. Augimo hormono trūkumas gali būti staigaus svorio padidėjimo priežastis.

Skaityti toliau


Kas yra chromas ir kokia jo nauda organizmui?

Kas yra chromas ir kokia jo nauda organizmui?

Chromas – tai maistinė medžiaga, kurios organizmas pats negamina, todėl ją būtina gauti su maistu. Šis mikroelementas ypatingas tuo, kad mažina alkį ir norą smaližiauti, o tai gali būti naudinga tiems, kurie nori numesti svorio.

Skaityti toliau


Siera

Siera

Siera yra esminė ir nepakeičiama maistinė medžiaga, kuri vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme. Viena iš svarbiausių jos funkcijų – aminorūgščių sintezė. Siera taip pat aktyvuoja tam tikrus fermentus bei dalyvauja reikšminguose metabolizmo procesuose: riebalų rūgščių apykaitoje ir energijos gamyboje.

Skaityti toliau




© 2024 sveikiau.lt