SVEIKIAU.LTFosforas
Fosforas – tai būtinas organizmui mineralas, kuris kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Be to, fosforas atlieka svarbų vaidmenį perduodant genetinę informaciją ir generuojant energiją. Dalyvauja medžiagų apykaitos ir augimo procesuose, aminorūgščių formavimesi bei nervų sistemos veikloje.
Fosforas randamas daugelyje maisto produktų, todėl organizmas nesunkiai aprūpinamas pakankamu jo kiekiu su maistu. Inkstų nepakankamumas arba vitamino D stygius gali trikdyti šio mineralo pasisavinimą. Tokiu atveju gali atsirasti Fosforo trūkumas. Pagrindiniai simptomai – nuolatinis nuovargis ir energijos stoka. Gali išsivystyti rachitas ir aterosklerozė.
Rekomenduojama fosforo norma suaugusiems yra apie 900 mg per dieną.
Fosforo šaltiniai
MAISTO PRODUKTAI – FOSFORAS (100g)
Kanapių sėklos – 1650 mg
Chia sėklos – 860 mg
Soja – 704 mg
Sezamo sėklos – 629 mg
Anakardžiai – 593 mg
Sardinės – 490 mg
Migdolai – 481 mg
Žemės riešutai – 376 mg
Graikiniai riešutai – 346 mg
Lazdynų riešutai – 290 mg
Silkė – 263 mg
Ešerys – 257 mg
Avinžirniai – 252 mg
Kalmaras – 251 mg
Moliuskai – 251 mg
Kiauliena – 246 mg
Lašiša – 245 mg
Vištienos krūtinėlė – 241 mg
Krevetės – 237 mg
Putpelių kiaušiniai – 226 mg
Vištiena – 210 mg
Jautiena – 198 mg
Vištų kiaušiniai – 198 mg
Vištienos šlaunelės – 184 mg
Varškė – 159 mg
Česnakas – 153 mg
Kokosas – 113 mg
Pienas – 101 mg
Artišokas – 90 mg
Pastarnokas – 71 mg
Pasiflora – 68 mg
Brokolis – 66 mg
Rūgštynė – 63 mg
Griežtis – 53 mg
Avokadas – 52 mg
Smidrai – 52 mg
Špinatai – 49 mg
Moliūgas – 44 mg
Šeivamedžio uogos – 39 mg
Bulvė – 38 mg
Cukinija – 38 mg
Šparaginės pupelės – 38 mg
Granatas – 36 mg
Patisonas – 36 mg
Morka – 35 mg
Poras – 35 mg
Tekšės – 35 mg
Kivis – 34 mg
Duonvaisis – 30 mg
Avietės – 29 mg
Svogūnas – 29 mg
Agrastai – 27 mg
Ropė – 27 mg
Kopūstas – 26 mg
Salotinė cikorija – 26 mg
Agurkas – 24 mg
Braškės – 24 mg
Salieras – 24 mg
Salota – 24 mg
Sviestas – 24 mg
Abrikosas – 23 mg
Bananas – 22 mg
Gervuogės – 22 mg
Džekfrutas – 21 mg
Ridikas – 20 mg
Vynuogės – 20 mg
Vyšnios – 18 mg
Arbūzas – 11 mg
Obuolys – 11 mg
Varis
Varis yra labai reikšmingas mikroelementas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis būtinas geležies pasisavinimui, hemoglobino sintezei, deguonies apykaitai, cukraus metabolizmui ir nervų sistemos funkcijoms. Kaip ir geležis, varis dalyvauja eritrocitų gamyboje, kaulų formavimesi, imuniteto stiprinime bei kraujotakos ir nervų sistemos veikloje.
Cinkas
Cinkas yra itin svarbus mikroelementas, kurio stygius ilgainiui sukelia rimtus negalavimus, tokius kaip alergijos, diabetas, katarakta ir kurtumas. Be to, vyrams gali pasireikšti prostatos adenoma, o vaikams – raidos sutrikimai. Cinko trūkumas taip pat siejamas su epilepsija, šizofrenija ir kitomis psichinėmis ligomis.
Kalis
Kalis yra nepaprastai svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti gyvybiniuose organizmo procesuose, tokiuose kaip angliavandenių ir baltymų apykaita, mineralų ir vandens balansas, kraujo spaudimo reguliavimas, širdies ritmas, raumenų ir nervų sistemos veikla.
Magnis
Magnis – dar vienas svarbus mineralas, būtinas kaulų ir dantų struktūrai bei normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Didžioji jo dalis koncentruojasi kauluose, net ⅔ šio mineralo kiekio. Tačiau nepaisant to, magnio nauda yra labai plataus spektro ir įtakoja daugelį organizmo funkcijų.
Kalcis
Kalcis yra svarbus mineralas, nuo kurio priklauso ne tik stiprūs kaulai, bet ir funkcionalūs raumenys, sveika nervų sistema bei kitos gyvybinės kūno funkcijos. Kalcio nauda organizmui yra neapsakomai didelė ir svarbi.
Jodas
Jodas yra labai svarbus mikroelementas, kurio organizmui reikia mažomis dozėmis. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį ir dalyvauja kalcio absorbcijoje.
Selenas
Selenas – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui labai nedidelėmis dozėmis. Jis aptinkamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis maiste dažniausiai priklauso nuo seleno koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje, kuriame augo ir gyveno augalai bei gyvūnai.
Geležis
Geležis organizme atlieka svarbų vaidmenį kraujo formavimesi ir deguonies transportavime. Tai nepakeičiama mineralinė medžiaga, gaunama tiek iš gyvulinės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Tačiau geležies pasisavinimas iš maisto gali skirtis priklausomai nuo šaltinio. Iš mėsos pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš grūdinių kultūrų – tik 5-10 proc. Šis procentas dar labiau sumažėja, jei kava, arbata ar pieno produktai vartojami kartu su šiuo mineralu. Be to, geležis ir vitaminas C turi komandinį poveikį, todėl jie abu turėtų būti toje pačioje lėkštėje.
Natris
Natris – itin svarbus mikroelementas ir elektrolitas, kuris kartu su kaliu sukuria elektrolitinę aplinką, reikalingą nervų ir raumenų ląstelių veiklai bei palaiko skysčių balansą organizme, užkirsdamas kelią dehidratacijai. Natris taip pat stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja pH lygį ir dalyvauja metabolizmo bei nervų sistemos veikloje.
Bertoletijos
Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.