SVEIKIAU.LTCukrūs
Cukrūs – tai paprastieji angliavandeniai, kurie struktūriškai skirstomi į monosacharidus ir disacharidus. Monosacharidai susideda iš vieno monomero, pvz., gliukozė, fruktozė ir galaktozė, o disacharidai – iš dviejų susijungusių monosacharidų, pvz., sacharozė ir laktozė. Sacharozė yra viena iš labiausiai naudojamų cukrų formų, tai – paprastasis cukrus. Dažniausiai jis išgaunamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių ir naudojamas gazuotų gėrimų, saldainių ir kitų konditerijos gaminių saldinimui.
Cukrūs taip pat natūraliai randami meduje, vaisiuose, uogose bei daržovėse fruktozės ir gliukozės formoje, o pieno produktuose jų galima rasti laktozės pavidalu.
Gausus cukrų vartojimas
Cukrūs yra greitas energijos šaltinis, tačiau gausus jų vartojimas didina tokių ligų kaip nutukimas ir antro tipo cukrinis diabetas riziką. Taip pat gali atsirasti dantų ėduonis, priešlaikinis senėjimas, blogojo cholesterolio padidėjimas ir vėžinių ląstelių pagausėjimas. Be to, cukrūs sutrikdo mineralų balansą ir „ištraukia” kalcį iš kaulų, kas ilgainiui gali sukelti osteoporozę.
Bertoletijos
Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.
Natris
Natris – itin svarbus mikroelementas ir elektrolitas, kuris kartu su kaliu sukuria elektrolitinę aplinką, reikalingą nervų ir raumenų ląstelių veiklai bei palaiko skysčių balansą organizme, užkirsdamas kelią dehidratacijai. Natris taip pat stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja pH lygį ir dalyvauja metabolizmo bei nervų sistemos veikloje.
Geležis
Geležis organizme atlieka svarbų vaidmenį kraujo formavimesi ir deguonies transportavime. Tai nepakeičiama mineralinė medžiaga, gaunama tiek iš gyvulinės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Tačiau geležies pasisavinimas iš maisto gali skirtis priklausomai nuo šaltinio. Iš mėsos pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš grūdinių kultūrų – tik 5-10 proc. Šis procentas dar labiau sumažėja, jei kava, arbata ar pieno produktai vartojami kartu su šiuo mineralu. Be to, geležis ir vitaminas C turi komandinį poveikį, todėl jie abu turėtų būti toje pačioje lėkštėje.
Selenas
Selenas – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui labai nedidelėmis dozėmis. Jis aptinkamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis maiste dažniausiai priklauso nuo seleno koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje, kuriame augo ir gyveno augalai bei gyvūnai.
Jodas
Jodas yra labai svarbus mikroelementas, kurio organizmui reikia mažomis dozėmis. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį ir dalyvauja kalcio absorbcijoje.
Maistinės skaidulos
Skaidulos, dar vadinamos ląsteliena, yra augalinės kilmės maistinės medžiagos, be kurių mūsų virškinimo sistema negalėtų sklandžiai dirbti. Jos skirstomos į dvi rūšis: tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, keliaudamos virškinamuoju traktu, sugeria vandenį ir tampa panašios į želatiną, o netirpios skaidulos išlieka nepakitusios. Pagrindiniai tirpių skaidulų šaltiniai yra brokoliai, briuselio kopūstai, pupelės, špinatai, obuoliai, apelsinai, greipfrutai, avižiniai dribsniai, vynuogės ir slyvos. Netirpių – vaisių ir šakninių daržovių žievelės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, grūdai, nemaltų kviečių produktai, kviečių ir kukurūzų sėlenos. Subalansuota mityba apima abiejų tipų skaidulas.
Krakmolas
Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.
Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?
Omega-3 yra gerieji riebalai, kurių organizmas turi gauti kasdien su maistu, nes pats jų nesintetina. Tai – nesočiosios riebalų rūgštys. Jas sudaro augalinės kilmės alfa linoleno rūgštis (ALR) ir jūrinių žuvų riebaluose bei dumbliuose randama dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR).
Aminorūgštys – kas tai?
Aminorūgščių nauda organizmui yra įvairiapusiška. Jos palaiko gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, aktyvina smegenų veiklą, pakelia nuotaiką, suteikia energijos bei skatina medžiagų apykaitą.
Cholesterolis
Cholesterolis (cholesterinas) – aptinkamas beveik visose žmogaus kūno ląstelėse. Tai gyvybiškai svarbi riebalinė medžiaga (lipidai), kuri dalyvauja vitamino D, estrogeno ir testosterono gamyboje. Cholesterolį organizmas gali sintetinti pats arba pasisavinti iš maisto.