SVEIKIAU.LTAr maisto papildai naudingi?
Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti kasdienę mitybą ir aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurių galbūt trūksta dėl nepakankamos arba nesubalansuotos mitybos. Tai gali būti vitaminai, mineralai, aminorūgštys, augaliniai ekstraktai, riebalų rūgštys ar kitos naudingos medžiagos. Papildai gali pagerinti sveikatą, padidinti energijos lygį, sustiprinti imunitetą ar padėti pasiekti konkrečius tikslus, pavyzdžiui, sporto srityje.
Maisto papildai gali būti natūralūs arba sintetiniai. Natūralūs papildai gaminami iš augalinių, gyvūninių ar mineralinių šaltinių, tokių kaip žuvų taukai, bičių pienelis ar žolelių ekstraktai. Kita vertus, sintetiniai papildai kuriami laboratorijose atkuriant ar imituojant natūralias medžiagas. Pavyzdžiui, sintetiniai vitaminai, tokie kaip vitaminas C (askorbo rūgštis), dažnai yra pigesni ir ilgiau galiojantys nei išgauti iš gamtos, augalų ar gyvūnų.
Maisto papildai gali turėti reikšmingos naudos organizmui. Jie gali padėti kompensuoti mitybos trūkumus, sustiprinti kaulus, palaikyti smegenų veiklą ar pagerinti širdies funkciją. Sportininkai dažnai naudoja papildus, tokius kaip kreatinas ar baltymų milteliai, kad padidintų raumenų masę ir ištvermę. Kai kurie papildai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys ar probiotikai, yra siejami su geresniu virškinimu, mažesne uždegimų rizika ar net geresne emocine savijauta.
Maisto papildai taip pat gali pakenkti, ypač jei jie vartojami netinkamai. Per didelis tam tikrų maistinių medžiagų kiekis gali būti žalingas. Pavyzdžiui, per daug vitamino A gali pažeisti kepenis, o geležies perdozavimas – išprovokuoti virškinimo problemas. Be to, kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais, sukeldami nenumatytas reakcijas.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, yra lėtinė liga, kuri paveikia organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Ši liga atsiranda, kai kasa nepagamina pakankamai insulino arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti pagaminto insulino. Insulinas – tai hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai kaip energijos šaltinis. Insulino trūkumas arba jo neveiksmingumas gali gerokai padidinti gliukozės koncentracija kraujyje, o tai ilgainiui gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Kuo naudingi lęšiai?
Lęšiai – ankštiniai augalai, pasižymintys aukšta maistine verte. Jie puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl yra itin vertinami vegetariškoje ir veganiškoje mityboje.
Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatai
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai teka per kūną. Šis procesas yra būtinas, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų mūsų organus ir audinius. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Pavyzdžiui, 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimas.
Skydliaukė – vienas svarbiausių organų
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.
Kokios yra maistinės medžiagos?
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.
Alkoholis ir svoris
Alkoholis – tai medžiaga, kuri veikia žmogaus smegenis ir centrinę nervų sistemą. Vartojant alkoholį, organizme vyksta įvairūs pokyčiai – nuo atsipalaidavimo ir euforijos iki koordinacijos sutrikimų ir atminties praradimo. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali pažeisti kepenis, smegenis, širdį ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas bei sukelti sunkią kepenų ligą, vadinamą ciroze.
Kas sukūrė keto dietą ir kokiu principu ji veikia?
Keto dieta, dar žinoma kaip ketogeninė mityba, atsirado 1920 metais. Ją sukūrė gydytojas Russellas Wilderis kaip epilepsijos gydymo būdą, kai vaistai nebuvo tokie veiksmingi kaip šiandien. Pastebėta, kad ši dieta padeda sumažinti priepuolių skaičių, ypač vaikams.
Kas yra baltymai?
Baltymai, dar žinomi kaip proteinai, yra sudėtingos molekulės, kurios sudaro gyvybės pagrindą. Jie atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų visose gyvose ląstelėse. Baltymai susideda iš mažesnių vienetų – aminorūgščių. Šios aminorūgštys, kurių žmogaus organizme yra 20 skirtingų rūšių, jungdamosios įvairiais būdais, sudaro didžiulį baltymų spektrą.