SVEIKIAU.LTKas sukūrė keto dietą ir kokiu principu ji veikia?
Keto dieta, dar žinoma kaip ketogeninė mityba, atsirado 1920 metais. Ją sukūrė gydytojas Russellas Wilderis kaip epilepsijos gydymo būdą, kai vaistai nebuvo tokie veiksmingi kaip šiandien. Pastebėta, kad ši dieta padeda sumažinti priepuolių skaičių, ypač vaikams.
Nors ketogeninė dieta iš pradžių buvo naudojama medicininiais tikslais, vėliau ji tapo populiari ir kaip svorio metimo metodas. 1960-aisiais ją išpopuliarino dr. Atkinsas savo knygoje „Atkinsono dieta“. Ši dieta pabrėžė riebalų ir baltymų vartojimą, ribojant angliavandenius.
Keto dieta – tai mitybos planas, kuriame gausu riebalų ir labai mažai angliavandenių. Šiuo metodu siekiama priversti organizmą patekti į ketozės būseną, kurios metu energijai gauti vietoj gliukozės (angliavandenių) naudojami riebalai (ketonai).
Siekiant pasiekti ir išlaikyti ketozę, būtina griežtai laikytis rekomenduojamo maistinių medžiagų balanso: apie 70-80% kalorijų iš riebalų, 20-25% iš baltymų ir tik 5-10% iš angliavandenių. Toks drastiškas mitybos pokytis gali sukelti pradinius adaptacijos simptomus, vadinamus „keto gripu“, todėl gali kamuoti galvos skausmas, nuovargis ir virškinimo problemos.
Keto dieta gali padėti ne tik numesti svorio, bet ir turėti daug naudos sveikatai, tokios kaip:
- sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje;
- pagerėjęs cholesterolio lygis;
- epilepsijos priepuolių rizikos sumažėjimas;
- Parkinsono ir Alzheimerio simptomų palengvėjimas.
Nors keto dieta gali būti naudinga svorio metimui ir tam tikrų sveikatos būklių gydymui, svarbu žinoti ir apie galimą jos žalą:
- Mitybos nepakankamumas dėl vitaminų ir mineralų trūkumo.
- Dehidratacijos rizika dėl dietos diuretinio poveikio.
Padidėjusi širdies ligų rizika dėl didelio sočiųjų riebalų kiekio. - Virškinimo problemos, pvz., vidurių užkietėjimas.
- Padidėjusi inkstų akmenų rizika.
- Kaulų retėjimo rizika dėl sumažėjusio kalcio ir vitamino D kiekio organizme.
- Rizika susirgti valgymo sutrikimais arba ketoacidoze, ypač diabetikams.
Svarbu pažymėti, kad ne visi patiria šias neigiamas pasekmes. Kai kuriems žmonėms keto dieta gali būti saugi ir efektyvi norint numesti svorio ir pagerinti bendrą sveikatą.
Alkoholis ir svoris
Alkoholis – tai medžiaga, kuri veikia žmogaus smegenis ir centrinę nervų sistemą. Vartojant alkoholį, organizme vyksta įvairūs pokyčiai – nuo atsipalaidavimo ir euforijos iki koordinacijos sutrikimų ir atminties praradimo. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali pažeisti kepenis, smegenis, širdį ir kitas gyvybiškai svarbias sistemas bei sukelti sunkią kepenų ligą, vadinamą ciroze.
Ar maisto papildai naudingi?
Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti kasdienę mitybą ir aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kurių galbūt trūksta dėl nepakankamos arba nesubalansuotos mitybos. Tai gali būti vitaminai, mineralai, aminorūgštys, augaliniai ekstraktai, riebalų rūgštys ar kitos naudingos medžiagos. Papildai gali pagerinti sveikatą, padidinti energijos lygį, sustiprinti imunitetą ar padėti pasiekti konkrečius tikslus, pavyzdžiui, sporto srityje.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas, arba cukraligė, yra lėtinė liga, kuri paveikia organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Ši liga atsiranda, kai kasa nepagamina pakankamai insulino arba kai organizmas negali efektyviai panaudoti pagaminto insulino. Insulinas – tai hormonas, padedantis gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudotai kaip energijos šaltinis. Insulino trūkumas arba jo neveiksmingumas gali gerokai padidinti gliukozės koncentracija kraujyje, o tai ilgainiui gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Kuo naudingi lęšiai?
Lęšiai – ankštiniai augalai, pasižymintys aukšta maistine verte. Jie puikus augalinių baltymų šaltinis, todėl yra itin vertinami vegetariškoje ir veganiškoje mityboje.
Kraujo spaudimas ir jo įtaka sveikatai
Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai teka per kūną. Šis procesas yra būtinas, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų mūsų organus ir audinius. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu). Pavyzdžiui, 120/80 mmHg yra normalus kraujo spaudimas.
Kas yra baltymai?
Baltymai, dar žinomi kaip proteinai, yra sudėtingos molekulės, kurios sudaro gyvybės pagrindą. Jie atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų visose gyvose ląstelėse. Baltymai susideda iš mažesnių vienetų – aminorūgščių. Šios aminorūgštys, kurių žmogaus organizme yra 20 skirtingų rūšių, jungdamosios įvairiais būdais, sudaro didžiulį baltymų spektrą.