Dopaminas, dar žinomas kaip laimės hormonas, yra natūralus cheminis junginys, atsakingas už pasitenkinimo būseną. Jo išsiskyrimą skatina teigiama patirtis, malonūs pojūčiai ir kvapai, skanus maistas, fizinis aktyvumas ar pozityvios mintys.
Dopaminas smegenyse išsiskiria reguliariai mažomis dozėmis. Tabakas, alkoholis, narkotikai, raminamieji vaistai ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos sutrikdo reguliarų dopamino išsiskyrimą, o tai neigiamai veikia bendrą organizmo sveikatą.
Dopaminas taip pat gali būti natūraliai didinamas, pritaikant tinkamą mitybą. Šiam tikslui geriausiai tinka maistas, kuriame yra daug baltymų ir mažai sočiųjų riebalų, pavyzdžiui, bazilikas, bananai, saulėgrąžos, riešutai, ankštiniai augalai, liesa mėsa, kefyras, jogurtas, kakava, šokoladas ir alaus mielės.
Melatoninas – tai miego hormonas, kurį smegenyse gamina kankorėžinė liauka. Jo susidarymą skatina tamsa. Daugiausia melatonino organizmas pasigamina nakties miego metu.
Vitaminas K – tai riebaluose tirpių vitaminų grupė, kurią sudaro vitaminai K1, K2 ir K3. K grupės vitaminų šaltiniai pagrinde yra augalinės kilmės produktai, nors šį vitaminą gali pasigaminti ir pats organizmas žarnyne esančių bakterijų pagalba.
Vitaminas E (tokoferolis) – tai riebaluose tirpus ir karščiui atsparus vitaminas, kuris kaupiasi riebaliniuose kūno audiniuose. Pagrindiniai vitamino E šaltiniai yra motinos pienas, aliejus, riešutai ir grūdai. Sintetiniai vitamino E papildai įsisavinami sunkiau ir nėra tokie veiksmingi kaip natūralus vitaminas E, gaunamas iš maisto produktų.
Sezamo sėklos suteikia patiekalams subtilų riešutų skonį ir padidiną jų maistinę vertę. Prieš naudojimą geriausia jas sutrinti arba sumalti, taip organizmui bus lengviau pasisavinti jose esančias maistines medžiagas.
Kanapių sėklos yra minkštos ir švelniai primena riešutų skonį. Iš jų gaminami kanapių baltymų milteliai, aliejus ir pienas. Maltos kanapių sėklos gali būti naudojamos kaip džiūvėsėlių pakaitalas žuvies ar mėsos patiekaluose.
Serotoninas (5-HT) – tai dar vienas laimės hormonas, susijęs su pasitenkinimo, atsipalaidavimo ir ramybės būsena bei miego kokybe. Jis taip pat naudojamas virškinimui reguliuoti ir gali turėti įtakos tokiems veiksniams kaip apetitas ir kūno svoris.
Adrenalinas, dar žinomas kaip epinefrinas, yra antinksčių žievėje gaminamas streso hormonas, kurio pagrindinė funkcija – mobilizuoti visas organizmo jėgas savigynai. Jo išsiskyrimas suaktyvina širdies ir smegenų veiklą, padidina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, skatina medžiagų apykaitą bei sulėtina žarnyno judėjimą. Tokiu būdu adrenalinas suteikia kūnui papildomų jėgų ir padeda atremti stresą ar išgyventi ekstremalų įvykį.
Tiroksinas (T4) – tai skydliaukės gaminamas hormonas, kuris dalyvauja visuose organizmo procesuose. Nuo jo priklauso efektyvi širdies ir smegenų veikla, sveika psichika, stipri nervų sistema, tinkama energijos ir medžiagų apykaita, sklandi kraujotaka, geras raumenų tonusas, stabili kūno temperatūra bei subalansuotas vandens ir elektrolitų pasiskirstymas audiniuose. Tiroksinas ypač reikšmingas vaikams, nes jis taip pat reguliuoja augimą ir padeda, kad lytiniai organai tinkamai vystytųsi ir funkcionuotų.
Kortizolis, taip pat žinomas kaip streso hormonas, yra gaminamas antinksčių žievėje ir išsiskiria streso arba gliukozės trūkumo metu. Kortizolis padeda tinkamai reaguoti į aplinką, išlaikyti budrumą ir motyvaciją. Jis taip pat turi stiprų priešuždegiminį poveikį.